Septyniasdešimt apaštalų (kartais septyniasdešimt du) – Jėzaus Kristaus mokiniai (be dvylikos apaštalų ir apaštalo Pauliaus), skelbę Evangeliją pirmajame amžiuje. 70-ies Apaštalų susirinkimas (gr. Εβδομήκοντα Απόστολοι, rus. Апо́столы от семи́десяти) – Stačiatikių Bažnyčioje švenčiama pirmųjų septyniasdešimties Viešpaties mokinių paminėjimo šventė.
Pradžioje iš visų mokinių Jėzus išsirinko dvylika ir pavadino juos apaštalais (Lk 6, 12-16). Kai buvo Galilėjoje, Jis susikvietė tą Dvylika ir „išsiuntė juos skelbti Dievo Karalystės, gydyti ligonių“ (Lk 9, 1-6).
Vėliau, jau Judėjoje, vis dar būdamas prie Jordano, Kristus išrinko dar septyniasdešimt apaštalų. Luko evangelijoje rašoma (Lk 9, 51; 10, 1-2):
„Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“
Visi jie buvo išrinkti po trečiųjų Jėzaus Velykų Jeruzalėje, t. y. paskutiniais Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo metais. Naujiems apaštalams jis davė nurodymus, kokius buvo davęs savo Dvylikai (plg. Mt 10 ir Lk 10, 3-24). Jie turėjo apeiti gyvenvietes, kurias teks Jėzui aplankyti pakeliui į Jeruzalę. Šis skaičius priminė, kad visos pasaulio tautos kilusios iš septyniasdešimties protėvių, be to, tai buvo tarsi nurodymas plėsti naujosios Bendruomenės veiklą. Pasiuntiniams buvo suteikta galia gydyti, ir jie buvo pašaukti skelbti Dievo Karalystę.
Tačiau daugelis iš tų mokinių paliko Mokytoją (Jn 6, 66-70):
„Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis.“ 70 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias.“
Kaip ir skaičius 12, skaičius 70 turi gilią religinę simboliką. Pradžios knygoje (Pr 10) kalbama apie 70 žemėje gyvenančių tautų: „iš Nojaus vaikų strėnų“ išėjo tautos: iš Jafeto 14 (2-5 eil.), iš Šemo 26 (21-31 eil.), iš Chamo 30 (6-20 eil.). Išėjimo knygoje (Iš 11, 16) rašoma, kad Mozė surinko „septyniasdešimt vyrų iš Izraelio vyresniųjų“ ir „pastatė juos prie palapinės“ (24 eil.) ir t. t. Kai kuriuose senuose Naujojo Testamento rankraščiuose (pvz. Vatikano kodekse) ir senovės krikščionių rašytojų (Adamantijaus, šventojo Epifanijaus Kipriečio) citatose šioje vietoje pateikiamas kitas mokinių skaičius – 72. Šio skaičiaus simbolika taip pat grindžiama Šventuoju Raštu: jis atitinka šešiskart padaugintą Izraelio giminių skaičių; tautų skaičių.
Kas buvo tie 70, kokie jų vardai?
Iš Septyniasdešimties apaštalų Evangelijose minimi Jokūbas (Mt 13, 55), Kleopas (Lk 24, 18), tikriausiai Rufas (Mk 15, 21) ir Simeonas (Mt 13, 55). Euzebijas savo istorijoje rašo: „Mūsų Išganytojo apaštalų vardai kiekvienam mūsiškiui gerai žinomi iš evangelijų, tačiau niekur nėra septyniasdešimties mokinių sąrašo“ (Bažnyčios istorija, 12). Vienas iš jų turėjęs būti Barnabas, kurį tai vienur, tai kitur mini Apaštalų Darbai ir Paulius savo Laiške Galatams (Apd 4, 36; Gal 2, 1-9). Jiems priklausė ir Sostenas, kuris kartu su Pauliumi rašė Laišką Korintiečiams. Apie tai byloja Klemensas Romietis savo Pastabų penktoje knygoje, kur tvirtina, esą tarp anų mokinių buvęs ir Kefas, apie kurį rašė Paulius: „Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo nusižengęs“ (Gal 2, 11), taigi Kefas buvęs vienas iš 70 mokinių ir taip pat turėjęs Petro vardą. Panašiai ir Motiejus, priskirtas prie apaštalų vietoj Judo, ir jo bendražygis įrašytas kartu; juodu taip pat buvo anksčiau pašaukti į septyniasdešimties Kristaus mokinių būrį. Vienas jų turėjęs būti ir Tadas. Pasak Euzebijaus:
„Tikslūs tyrimai rodo, kad yra buvę daugiau nei 70 išganytojo mokinių. Tai liudija Paulius, kuris sako, jog prisikėlęs Kristus pasirodęs pirmiausia Kefui, po to dvylikai, paskui daugiau nei penkiems šimtams brolių kartu, iš kurių kai kurie, rašant šį laišką, yra mirę, o didesnė dalis dar tebegyveno. Toliau Paulius sako, kad Išganytojas pasirodęs Jokūbui, vienam iš vadinamųjų Išganytojo brolių.“ (Bažnyčios istorija, 12).
Jų, priduria Euzebijas: „yra buvę dar daugiau, tokių, kuriuos vadino apaštalais, panašiais į dvylika, kuriems priklausė ir pats Paulius“. Apaštalas Paulius rašo, kad Kristaus mirties ant kryžiaus ir prisikėlimo metu, Jis turėjo daugiau kaip 500 pasekėjų, kuriems pasirodė (1 Kor 15, 6).
Kadangi, anot Jono, „nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo“, vėliau Bažnyčia į septyniasdešimties apaštalų būrį įtraukė gerai žinomus Evangelijos skelbėjus, gyvenusius pirmajame amžiuje, buvusius dvylikos apaštalų ir apaštalo Pauliaus mokinius ir dažniausiai, kentėjusius dėl Kristaus. Pavyzdžiui, Barnabas, – jo atsivertimas minimas tik Apaštalų darbuose (4, 36-37). Apolas atėjo iš Aleksandrijos jau apaštalo Pauliaus misionieriškų kelionių metu (Apd 18, 24-25), Onesimą pas Kristų atvedė Paulius (Fm 1, 10), Akilas negalėjo būti Galilėjoje Kristaus žemiškojo skelbimo metu (plg. Apd 18, 2) ir kt. Siekis juos tapatinti su 70 mokinių, kuriuos Kristus buvo išsirinkęs, ir vadinti apaštalais reiškia, kad jų tarnystę Bažnyčia suvokė kaip darbo, kuriam Viešpats buvo pasiuntęs 12 ir 70 apaštalų, tęsinį.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje esantis septyniasdešimties apaštalų sąrašas buvo sudarytas V-VI amžiuje. Šiandien Bažnyčia, remdamasi Šventojo Rašto ir ankstyvųjų šaltinių duomenimis, švenčia septyniasdešimties iš viso Kristaus mokinių būrio (susirinkimo) šventę, taip prisimindama septyniasdešimt pirmųjų Apaštalų, kuriuos Gelbėtojas Jėzus Kristus pasiuntė skelbti Evangeliją, o taip pat begalę visų tų (skaičiaus 70 simbolika), kurie vėliau ir iki mūsų laikų buvo Šventosios Dvasios siunčiami liudyti Išganytojo Prisikėlimą.
Apaštalo Pauliaus mokiniai ir bendražygiai:
Agabas (Apd 11, 28; 21, 10) [balandžio 8 d.]
„Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų. Vienas jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, ištiksiantį visą pasaulį“.
Akvilas (Apd 18, 1; Rom 16, 3) [vasario 13 ir liepos 14 d.]
„Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą. Čia jis sutiko vieną iš Ponto kilusį žydą, vardu Akvilą“.
Ampliatas (Rom 16, 8), Odisopolio vyskupas [spalio 31 d.]
„Sveikinkite mano mylimąjį Viešpatyje Ampliatą“.
Ananijas (Apd 5, 1), Damasko vyskupas [spalio 1 d.]
„Vienas vyras, vardu Ananijas“
Andronikas (Rom 16, 7) [kovo 17 d.]
„Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano tautiečius, kalėjusius su manimi“.
Apelis (Rom 16, 10), Smirnos vyskupas [rugsėjo 10 d.]
„Sveikinkite Apelį, išmėgintąjį Kristuje“
Apelis (kitas, Šventajame Rašte neminimas), Heraklėjos (gr. Ηρακλεία) vyskupas [spalio 31 d.]
Apolas (1 Kor 3-6; 22), Cezarėjos vyskupas [gruodžio 8 d.]
„Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino“
Aristarchas (Apd 19, 29; Kol 4, 10), Apamėjos vyskupas [rugsėjo 27 ir balandžio 14 d.]
„Pauliaus palydovus, makedoniečius Gajų ir Aristarchą“.
Aristobulas (Rom 16, 10), Britanijos vyskupas [spalio 31 ir kovo 15 d.]
„Sveikinkite tikinčiuosius iš Aristobulo namų“.
Artemas (Tit 3, 12), Listrijos vyskupas [spalio 30 d.]
„Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį“
Archipas (Kol 4, 17) [lapkričio 22 ir vasario 19 d.]
„Taip pat pasakykite Archipui: „Žiūrėk, kad vykdytum tarnystę, kurią gavai Viešpatyje“
Asinkritas (Rom 16, 14) [balandžio 8 d.]
„Sveikinkite Asinkritą, Flegontą, Hermį, Patrobą, Hermą ir su jais esančius brolius“.
Achaikas (1 Kor 16, 17) [birželio 15 d.]
„Aš džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko apsilankymu“.
Barnabas (Apd 4, 37; 12, 25 ir t.; Gal 2, 1) [birželio 11 d.];
Juozapas, apaštalų pramintas Barnabu (tai reiškia „Paguodos sūnus“) , buvo levitas, kilęs iš Kipro.
Karpas (2 Tim 4, 13) [kovo 26 d.]
„Atvykdamas atgabenk apsiaustą, kurį palikau Troadėje pas Karpą, taip pat knygas, ypač pergamentus“
Kèzaris [Cèzaris] (Fil 4, 22), Koronijos vyskupas [gruodžio 8 d.]
„Kaip iš „cezario namų“ kai kurie rašytojai (Dorotėjus ir kt.) padarė savo Cezario vardą, taip ir iš Narkiso (Narcizo) šemynykščių sukūrė naują asmenį Narkisą (Narcizą)“, – Dmitrijus Rostovietis [Šventųjų gyvenimai].
Kefas (1 Kor 3, 22) [gruodžio 8 d.]
„Viskas yra jūsų; ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas“.
Klemensas (Fil 4, 3), Sardijos vyskupas [rugsėjo 10 d.]
„Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje“.
Kvartas (Rom 16, 23) [lapkričio 10 d.]
„Jus sveikina Erastas, miesto iždininkas, ir brolis Kvartas“.
Krescentas (2 Tim 4, 10), Chalkedono vyskupas [liepos 30 d.]
„Paskubėk veikiai atvykti pas mane, nes Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Krescentas į Galatiją, Titas į Dalmatiją. Vienas Lukas tėra su manimi“.
Epenetas (Rom 16, 5), Kartaginos vyskupas [liepos 30 d.]
„Sveikinkite mano mylimąjį Epenetą, pirmąjį Azijoje įtikėjusį Kristų“.
Epafroditas (Fil 2, 25; 4, 18), Kolofono [gr. Κολοφών] vyskupas [gruodžio 8 d.]
„Aš dar nusprendžiau, jog būtina siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir bendražygį, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano varguose“.
Erastas (Apd 19, 22), Paneados vyskupas [lapkričio 10 d.]
„Jis nusiuntė į Makedoniją du savo pagalbininkus Timotiejų ir Erastą, o pats kurį laiką pasiliko Azijoje“.
Eubulas (2 Tim 4, 21) [vasario 28 d.]
„Tave sveikina Eubulas, Pudentas, Linas ir Klaudija bei visi broliai“.
Evodas [Evodijus] (Fil 4, 2), Antiochijos vyskupas [rugsėjo 7 d.]
„Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje“.
Fortunatas (1 Kor 16, 17) [birželio 15 d.]
„Aš džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko apsilankymu“.
Gajus (Apd 20, 4), Efezo vyskupas [lapkričio 5 d.]
„Jį lydėjo Pyro sūnus Sopatras iš Berėjos, Aristarchas ir Sekundas iš Tesalonikos, Gajus iš Derbės ir Timotiejus, Tichikas ir Trofimas iš Azijos“.
Hermis (Apd 14, 12), arba Hermijus (Apd 16, 14), Filipų vyskupas [lapkričio 5 ir kovo 8 d.]
„Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių Hermiu, nes jis vadovavo kalbai“.
Erodionas (Rom 16, 11), Patrų vyskupas [lapkričio 10 ir kovo 28 d.]
„Sveikinkite mano tautietį Erodioną. Sveikinkite tuos iš Narcizo šeimynos, kurie yra Viešpatyje“.
Jasonas (Apd 17, 7; Rom 16, 21), Tarso vyskupas [balandžio 29 d.]
„Tie žmonės, kurie visame pasaulyje kelia suirutę, atvyko čionai, ir Jasonas juos priglaudė“.
Linas (2 Tim 4, 21), apaštalo Pauliaus paskirtas Romos vyskupu [lapkričio 5 d.]
„Paskubėk atvykti dar prieš žiemą! Tave sveikina Eubulas, Pudentas, Linas ir Klaudija bei visi broliai“.
Lukas (ne evangelistas), Laodikėjos vyskupas [lapkričio 5 d.]
Morkus (dar vadinamas Jonu, galbūt evangelistas) (Apd 12, 12), Biblo vyskupas [rugsėjo 27 d.]
„Taip mąstydamas, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kur nemažas būrys buvo susirinkęs melstis“.
Morkus (kartais tapatinamas su ankstesniuoju), Barnabo sūnėnas, Apolonijos vyskupas [spalio 30 d.]
„Taip mąstydamas, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kur nemažas būrys buvo susirinkęs melstis“.
Narkisas [Narcizas] (Rom 16, 11), Atėnų vyskupas [spalio 31 d.]
„Sveikinkite mano tautietį Erodioną. Sveikinkite tuos iš Narcizo šeimynos, kurie yra Viešpatyje“.
„Kaip iš „cezario namų“ kai kurie rašytojai (Dorotėjus ir kt.) padarė savo Cezario vardą, taip ir iš Narkiso (Narcizo) šemynykščių sukūrė naują asmenį Narkisą (Narcizą)“, – Dmitrijus Rostovietis [Šventųjų gyvenimai].
Nimfas (Kol 4, 15) [vasario 28 d.]
„Pasveikinkite brolius Laodikėjoje ir Nimfą bei jos namuose susirenkančią bendruomenę“.
Onesimas (Kol 4, 9; Fm 1, 10) [lapkričio 22 ir vasario 15 d.]
„Jis vyksta su Onesimu, ištikimu ir mylimu broliu, kuris yra iš jūsų“.
Onesiforas (2 Tim 1, 16), Kolopono vyskupas [rugsėjo 7 d.]
„Viešpats tebūna gailestingas Onesiforo namams, nes jis dažnai mane stiprindavo ir nesigėdijo mano grandinių“.
Patrobas (Rom 16, 14), Puteolio vyskupas [lapkričio 5 d.]
„Sveikinkite Asinkritą, Flegontą, Hermį, Patrobą, Hermą ir su jais esančius brolius“.
Pudentas (2 Tim 4, 21) [balandžio 14 d.]
„Tave sveikina Eubulas, Pudentas, Linas ir Klaudija bei visi broliai“.
Rufas, Tėbų vyskupas [balandžio 8 d.]
Silas (Apd 15, 22), Korinto vyskupas [liepos 30 d.]
„Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių“.
Silvanas (2 Kor 1, 19; 1 Tes 1, 1), Solunos vyskupas [liepos 30 d.]
„Juk Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus“.
Stachis, apaštalų Pauliaus ir Andriejaus mokinys (Rom 16, 9), Bizantijaus vyskupas [spalio 31 d.]
„Sveikinkite mūsų bendradarbį Kristuje Urboną ir mano mylimąjį Stachį“.
Steponas (1 Kor 1, 16) [birželio 15 d.]
„Tiesa, esu pakrikštijęs ir Stepono namus, o daugiau nežinau, ar ką besu pakrikštijęs“.
Sostenas (1 Kor 1, 1), Kolofono vyskupas [gruodžio 8 d.]
„Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas“.
Sosipatras (Rom 16, 21), Ikonijaus vyskupas [lapkričio 10 ir balandžio 29 d.]
„Jus sveikina mano bendradarbis Timotiejus ir mano tautiečiai Liucijus, Jasonas ir Sosipatras“.
Tercijus (Rom 16, 22), Ikonijaus vyskupas [spalio 30 d.]
„Aš, Tercijus, šio laiško surašytojas, sveikinu jus Viešpatyje“.
Timotiejus (Apd 16, 1; Rom 16, 21; 1 ir 2 Tim; labai dažnai minimas apaštalo Pauliaus), Efezo vyskupas [sausio 22 d.]
„Jus sveikina mano bendradarbis Timotiejus ir mano tautiečiai Liucijus, Jasonas ir Sosipatras“.
Titas (Gal 2, 1; 2 Tim 4, 10; Titas), Kretos vyskupas [rugpjūčio 25 d.]
„Vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą“.
Trofimas (Apd 20, 4; 2 Tim 4, 20) [balandžio 14 d.]
„Jį lydėjo Pyro sūnus Sopatras iš Berėjos, Aristarchas ir Sekundas iš Tesalonikos, Gajus iš Derbės ir Timotiejus, Tichikas ir Trofimas iš Azijos“.
Tichikas (Apd 20, 4; Ef 6, 21) [gruodžio 8 d.]
„Jį lydėjo Pyro sūnus Sopatras iš Berėjos, Aristarchas ir Sekundas iš Tesalonikos, Gajus iš Derbės ir Timotiejus, Tichikas ir Trofimas iš Azijos“.
Zenas (Tit 3, 13), Laodikėjos vyskupas [rugsėjo 27 d.]
„Teisininką Zeną ir Apolą išleisk į kelionę gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų“.
Kiti Kristaus mokiniai arba apaštalai yra Kodratas [rugsėjo 21 d.]; Olimpas (Rom 16, 15) [lapkričio 10 d.]; Flegontas (Rom 16, 14) [balandžio 8 d.]; Filologas (Rom 16, 15) [lapkričio 5 d.]; Urvanas (Rom 16, 9), Makedonijos vyskupas [spalio 31 d.].
Prie jų taip pat priskiriami Viešpaties broliai, Juozapo sūnūs: Jokūbas, pirmasis Jeruzalės vyskupas [spalio 23 d.], Justas (Apd 1, 23), Eleuteropolio vyskupas [spalio 30], Simonas (Kleopas), Jeruzalės vyskupas [balandžio 27 ir spalio 30 d.] bei šeši iš septynių diakonų (Apd 6): Steponas, arkidiakonas [gruodžio 27 d.], Pilypas [spalio 11 d.], Prochoras, Nikanoras, Timonas ir Parmenas [spalio 28 d.]; ir Zachiejus – kuris buvo užlipęs ant figmedžio, kad pamatytų Kristų (Lk 19).
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje 70-ies Apaštalų susirinkimas minimas sausio 17 dieną (4 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Νέος Συναξαριστὴς τῆς ᾿Ορθοδόξου ᾿Εκκλησίας, ᾿Αθῆναι, 2001-2009, 1-12 t; Euzebijas, Bažnyčios istorija (V., 1993); Stačiatikių Bažnyčios enciklopediniai žinynai
