Bažnyčia turi savo kalendorių, kuriame nurodomos svarbios religinės šventės, šventųjų atminimo dienos ir liturginiai metai. Kiekviena bažnytinio kalendoriaus diena skirta šventam įvykiui arba asmeniui atminti.
Bažnytinis kalendorius yra padalintas į liturginius laikotarpius, kurie atspindi Jėzaus Kristaus gyvenimo ir išganymo istorijos įvykius.
Taip pat per Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventes susipažįstame su svarbiausiais Švenčiausiosios Mergelės Marijos gyvenimo įvykiais. Be to, kiekvieną dieną prisimenamas konkretus šventasis ar šventieji, tiek senųjų laikų, tiek naujieji.
Šventės yra nekilnojamos ir kilnojamos. Nekilnojamos yra tos, kurios kasmet išpuola tomis pačiomis datomis. Kilnojamosios yra tos, kurios kiekvienais metais švenčiamos skirtingomis dienomis. Nekilnojamų švenčių ciklas orientuotas į saulės kalendorių, kilnojamųjų švenčių – į Velykų datą.
Kai kurios šventės vadinamos didžiosiomis šventėmis. Joms, be Velykų, priskiriama dvylika švenčių, vadinamų „Dvylika didžiųjų švenčių“:
Švč. Dievo Motinos Gimimas (rugsėjo 8/21 d.);
Šv. Viešpaties Kryžiaus Išaukštinimas (rugsėjo 14/27 d.);
Švč. Dievo Motinos Įvedimas į Šventyklą (lapkričio 21 d./gruodžio 4 d.);
Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimas (gruodžio 25 d./sausio 7 d.);
Viešpaties Krikštas (sausio 6/19 d.);
Viešpaties Paaukojimas (vasario 2/15 d.);
Apreiškimas Švč. Dievo Motinai (kovo 25 d./balandžio 7 d.);
Viešpaties Įžengimas į Jeruzalę;
Viešpaties Žengimas į Dangų;
Sekminės;
Viešpaties Atsimainymas (rugpjūčio 6/19 d.);
