Stačiatikybė (gr. ὀρθοδοξία (ortodoksija) – teisinga nuomonė, teisingas mokymas, teisingas šlovinimas (iš gr. ὀρθός - tiesus, stovintis tiesiai, teisingas, + δοκέω – manyti):
- Tikrasis religinis mokymas apie Dievą, Jo kūriniją bei Jo santykį su šia kūrinija, apie žmogaus pašaukimą ir paskirtį, apie būdus, kaip žmogus gali pasiekti išganymo, ateinančio per Viešpatį Jėzų Kristų ir apreikštą žmogui Šventosios Dvasios malone, kuri amžinai gyvena Vienoje Šventojoje, Visuotinėje ir Apaštališkojoje Kristaus Bažnyčioje;
„Stačiatikybė yra tikras Dievo pažinimas ir Dievo garbinimas; Stačiatikybė yra Dievo šlovinimas Dvasia ir Tiesa; Stačiatikybė yra Dievo garbinimas tikruoju Jo pažinimu ir išaukštinimu; Stačiatikybė yra žmogaus, tikrojo Dievo tarno, pašlovinimas Dievu, suteikiant jam Šventosios Dvasios malonę. Dvasia yra krikščionių šlovė (Jn 7, 39). Kur nėra Dvasios, ten nėra ir Tikrojo Tikėjimo (Stačiatikybės)“ – šv. Ignacas Brenčianinovas.
