Krikščioniškoji šeima – tai vieno vyro ir vienos moters sąjunga visam gyvenimui, kuriuos jungia tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų, kurie yra atviri vaikų gimimui ir jų auklėjimui tikėjime.
Krikščionims priimtina santuoka su kitatikiu, jei ji buvo sudaryta iki sutuoktinių atsivertimo į krikščionių tikėjimą, iki Krikšto. Jei vienas iš sutuoktinių vėliau tampa krikščioniu, o kitas lieka netikinčiu (arba kitatikiu), tokia santuoka pripažįstama teisėta. Remiantis apaštalo Pauliaus patarimu, tokių santuokų nereikėtų nutraukti tikinčios pusės iniciatyva, tikintis netikinčio sutuoktinio atsivertimo (1 Kor 7, 12-16).
„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19.6). „Jūs, vyrai, – rašė ap. Paulius, – mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią...“ ir toliau: „Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį“ (Ef 5.25, 28). Žmonos pareiga – mylėti vyrą ir stengtis jo neįžeisti, savo elgesiu neužgauti jo savigarbos (plg. „žmona tegerbia vyrą“ (Ef 5.33))
