Visi šeimos nariai dieną pradeda ir baigia malda. Vaikams gali pakakti vos kelių maldų (pvz., „įprasta pradžia“, kuria prasideda ryto ir vakaro maldos ir kurią galima rasti visuose maldynuose).
Prie įprastų maldų galima pridėti kitas maldas, priklausomai nuo situacijos: šventė, pasninkas, liga, laimė, nelaimingas atsitikimas ir kt.
Malda prieš valgį ir po jo – yra galinga dvasinio ugdymo priemonė.Neperkraukite vaiko maldomis. Svarbiausia, kad malda būtų nuoširdi ir dėmesinga.
Melsdamiesi uždekite žvakę arba aliejinę lempelę, (pageidautina, kad tai atliktų pats vaikas).
Nesimelskite vėlai, kai vaikas pavargęs ir išsiblaškęs.
Vaiko kambary (taip pat ir visuose kituose) turėtų būti ikonos.
Sekmadieniais visi krikščionys dalyvauja Eucharistijoje. Vaikai iki 7 metų gali dalyvauti šiame Sakramente, neidami išpažinties. Artėjant pirmajai išpažinčiai per daug nesikiškite į vaiko pasiruošimą jai. Galima švelniai patarti, priminti, bet nereikalauti. Pasitikėkite kunigu, jis padės vaikui.
Mažas vaikas ateina į bažnyčią, nes taip daro jo tėvai. Vyresniam vaikui galima paaiškinti, kad bažnyčioje jo laukia Dievas, Kuris džiaugiasi, kai mes ateiname į Jo namus. Mūsų užduotis ne ta, kad vaikai paklusniai lankytų bažnyčią. Jie turi išmokti mylėti Bažnyčią.
Norint pamilti bažnytines maldas ir apeigas, jas reikia suprasti. Pasinaudokite tam skirtais vadovėliais, įtraukite liturgines maldas (išskyrus kunigų maldas ir litanijas) į savo namų maldą.
Pasistenkite, kad vaikas matytų Liturgijos eigą, dvasininkų veiksmus.Pratinkite vaiką prie švenčių ir pasninkų. Švenčių minėjimas suteikia sielai daugybę palaimingų akimirkų, nuotaikingų, tyrų įspūdžių, tai padės pagrindus tolesniam sąmoningam religiniam gyvenimui.
Vaikas turėtų suprasti pasninkavimo tikslą ir prasmę. Pasninkas jam turi būti kelionė, dvasios ugdymo mokykla, o ne niūrus laikotarpis, kai pavydime nepasninkaujantiems. Ilgalaikių gavėnių periodas turėtų būti sureguliuotas pagal vaiko galimybes, pvz., sutrumpintas iki vienos savaitės.
