Žmogus – svarbiausias regimojo pasaulio kūrinys, sukurtas šeštąją kūrybos Dieną po to, kai buvo sukurta visa kita. Nepaisant jo tobulumo, palyginti su kitais regimojo pasaulio kūriniais, nepaisant to, kad aplinka, kurioje žmogus gyvena, suteikia jam viską ko reikia jo prigimtiniams poreikiams, tik Dieve jis gali rasti tikrąją harmoniją ir begalinį būties džiaugsmą.
Žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (Pr 1, 26-27). Tai reiškia, kad dėl savo prigimties jis atspindi savyje Dieviškąjį tobulumą: turi protą, laisvą valią, gebėjimą kurti, gebėjimą mylėti, dorovės jausmą ir t. t.
Dievas suteikė žmogui ypatingą paskirtį: pažinti Dievą, tapti panašiam į Jį, t. y. tapti geresniu bei doresniu ir paveldėti amžinąjį gyvenimą, tačiau eiti šiuo keliu ar ne, priklauso nuo paties žmogaus valios (Mt 16, 24).
