Krikščioniškoji šeima – tai vieno vyro ir vienos moters sąjunga visam gyvenimui, kuriuos jungia tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų ir kurie yra atviri vaikų gimimui ir jų auklėjimui tikėjime.
Šeimoje meilė nuolat sulaukia išbandymų, žmonės mokosi aukotis vienas vardan kito, ugdo nuolankumą ir kantrybę. Krikščioniškas požiūris į išbandymus bei jų įveikimą gali padėti sutuoktiniams judėti išganymo keliu.
„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). „Jūs, vyrai, – rašė ap. Paulius, – mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią...“ ir toliau: „Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį“ (Ef 5, 25-28). Žmonos pareiga – mylėti vyrą ir stengtis jo neįžeisti, savo elgesiu neužgauti jo savigarbos (plg. „žmona tegerbia vyrą“ (Ef 5, 33))
