Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

SEPTINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS) 

I. Prokimenas (Viešpaties Kryžiui), t. 7: 
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II. Aleliuja, t. 1:
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio vidury. (Ps 73 (74), 12)

Iškentęs kančias kentėtojas Nikolãjus (Mikalõjus) II, Aleksándro III († 1894) sūnus, iš Romãnovų dinastijos, gimęs Carskosèlsko apskrities Cárskoje Selò, 1894 paveldėjęs iš tėvo sostą 1896 vainikuotas Rùsijos Impèrijos vienvaldžiu valdovu, įvykdęs įvairių vidaus reformų, suteikęs krikščionių Bažnýčiai (visų krikščionių konfèsijų išpažinėjams) privilegijų, laisvių, rėmęs Bažnýčią finansiškai, aktyviai rūpinęsis jos gerove ir pasiuntinyste, rėmęs mìsijas (Amèrikoje, Japònijoje, daugybėje kitų kraštų), panaikinęs lietùviškosios spaudos lotỹniškais raštmenimis draudimą, Rusijoje prasidėjus buržuãzinei 1917 Vasãrio revoliùcijai Laikinõsios vyriausybės reikalavimu atsisakęs sosto (1917. 03. 15), suimtas, laikytas namų arešte Cárskoje Selò, Tobòlske, po Spãlio revoliucijos (1917) sušaudytas (1918. 07. 17) Jekaterinbùrge, paskutinis Visõs Rùsijos Imperãtorius ir̃ Patvaldỹs, taip pat Lénkijos karalius, Súomijos didysis kunigaikštis, Lietuvõs, Voluĩnės ir Podòlės didysis kunigaikštis, Žemaitìjos kunigaikštis ir Pòlocko, Vìtebsko ir Mstislãvo didysis kunigaikštis (1896-1917) (Rùsijos FTS Respùblika) († 1918)

Iškentę kančias kentėtojai Aleksándra (Viktòrija Alìsė Elenà Luizà Beatrìčė) Hèsen-Dármštatietė, Hèseno Dármštato didžiojo hercogo Liùdviko IV duktė, iš Dármštatato (Vokietìjos Impèrija), Nikolãjaus (Mikalõjaus) II († 1918) sutuoktinė, Rùsijos imperatorė (1896-1917), bei Aleksė́jus, Nikolãjaus (Mikalõjaus) II († 1918) ir jos sūnus, sosto paveldėtojas, taip pat Òlga, Tatjanà, Marijà, Astãzija, Nikolãjaus II ir Aleksándros dukros, ir drauge su jais nukentėjęs Eugènijus Bòtkinas, gydytojas, Rùsijoje prasidėjus buržuãzinei 1917 Vasãrio revoliùcijai Laikinõsios vyriausybės reikalavimu suimti, laikyti namų arešte Cárskoje Selò, Tobòlske, po Spãlio revoliucijos (1917) sušaudyti (1918. 07. 17) kartu su Nikolãjum II Jekaterinbùrge (Rùsijos FTS Respùblika) († 1918)

Šventieji kankiniai Teodòtas Cezarėjiẽtis ir Teodotà Cezarėjiẽtė, iš Kapadòkijos Cezarė́jos, bei Diomèdas Cezarėjiẽtis, Eulámpijus Cezarėjiẽtis, Asklepijodòtas (Asklepijãdas) Cezarėjiẽtis ir Golindukà Cezarėjiẽtė, nukentėję Lãcijaus Ròmoje drauge su Jacintù (Hiacintù) Romiečiù († ~108) valdant Márkui Ùlpijui Trajãnui (98–117) (Ròmos Impèrija) († ~108)

Šventieji kankiniai Inoceñtas (Inokeñtijus) Sirmijiẽtis ir Sabãtija (Sebãstija) Sirmijiẽtė, bei kiti 30 panònų drauge su jais, nukentėję Panònijos Sìrmijuje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~304)

Šventasis kankinys vyskupas Teodòras Kirėniẽtis, Kirėnaìkos (Šiáurės Ãfrika) Kirė́nės vyskupas, už draudžiamų knygų laikymą suimtas, kankintas, miręs tamsiojoje, bei jo pagalbininkės, drauge su juo nukankintos Kiprìlė Kirėniẽtė, Aroja Kirėniẽtė ir Lùkija (Liùcija) Kirėniẽtė, nukentėję Kirėnaìkos srityje valdant Valèrijui Licinijãnui Licìnijui (308-324) ir Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337) (Ròmos Impèrija) († ~310)

Šventieji kankiniai: vyskupas Donãtas, gal Etrùrijos (Apenìnų pusiasalyje) Arècijaus vyskupas, vienuolis Ilarijònas (Hilarijònas), gyvenęs Etrùrijos Arècijuje, užmuštas, atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, nukentėję (Donãtas nukirsdintas, Ilarijònas – užmuštas) valdant Flãvijui Kláudijui Julijãnui Atskalū̃nui (361-363) (Ròmos Impèrija) († ~361/363)

Šventasis ištikimasis Andrė̃jus Bogoliubìškis, Jùrgio (Jùrijaus) Ilgarañkio (Dolgorùkio; † 1157) sūnus, Výšgorodo (1149, 1155), Dorogobùžo (1150—1151), Riazãnės (1153) kunigaikščio, Vladìmiro (1157—1174) didžiojo kunigaikštis, perkėlęs Rostòvo-Vladìmiro Kunigaikštỹstės sostinę iš Sùzdalės į Ùžgirio Vladìmirą prie Kliazmõs upės ir padaręs jį Rusiõs centru, siekęs išplėsti savo valdžią visoje Rusiojè, rūpinęsis nepriklausomos nuo Kìjevo metropolijos įsteigimu, užėmęs Kìjevą ir ėmė tituluotis didžiuoju kunigaikščiu (1170 į jo įtaką pateko Didỹsis Naũgardas), ortodòksiškosios krikščionybės gynėjas, bažnyčių ir vienuolynų statytojas, kuriam valdant suklestėjo architektūra, menai ir amatai, nužudytas Bogoliùbo (Bogoliùbovo) pilyje tvirtos kunigaikščio valdžios priešininkų, palaidotas Vladìmiro Švenčiausiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo bažnyčioje (Vladìmiro Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1174)

Šventasis vienuolis Eutìmijus Suzdalìškis, Stebukladarỹs, ìš Žemutìniojo Naũgardo, Naũgardo Pečiòrų Krìstaus Įžengìmo į̃ Dañgų vienuolyno vienuolis, (Žemutìnio Naũgardo Kunigaikštỹstė), Sùzdalės Viẽšpaties Atsimaĩnymo (ir Šveñtojo Bazìlijaus Dìdžiojo) vienuolyno prie Akmenõs (Kãmenkos) upės įkūrėjas ir igumenas bei Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Globõs už Akmenõs Kãmenkos upės vienuolynų įkūrėjas (Žemutìnio Naũgardo – Sùzdalės Kunigaikštystė) († 1404). Palaikų atradimas (1507 ar 1512)

Šventasis vienuolis Andrė́jus Rubliòvas, izogrãfas, Nìkono Radonežiẽčio († ~1426) ir izogrãfo Teofãno Graĩko († ~1410) mokinys, Maskvõs Mielaširdìngojo Viẽšpaties Išganýtojo Nepadìrbdinto Ãtvaizdo Andròniko Maskviẽčio vienuolyno vienuolis, Daniẽliaus Júodojo († ~1428) bendradarbis, įspūdingų ikonų ir freskų autorius, ištapęs (drauge su Daniẽliumi Júodoju; † ~1428) Ùžgirio Vladìmiro prie Kliazmõs upės Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo (Vladìmiro Kunigaikštỹstė), Zvenìgorodo Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčias, miręs Maskvojè, palaidotas Maskvõs Mielaširdìngojo Viẽšpaties Išganýtojo Nepadìrbdinto Ãtvaizdo Andròniko Maskviẽčio vienuolyne Maskvõs Kunigaikštỹstę valdant kunigaikščiui (1425–1462) Bazìlijui (Vasìlijui) II Tamsiãjam († 1462), Bazìlijaus Maskvìškio († 1425) ir Sòfijos Sinkletìkės Vytautáitės († 1453) sūnui (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († ~1430)