Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 7 (Viešpaties Kryžiui):
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II prokimenas, t. 7 (Dionisijui):
Džiūgaus ištikimieji, garbę pasiekę, linksminsis jie savo buveinėj. (Ps 149, 5)
Viešpačiui naują giesmę giedokit, šventieji, šlovinkit Jį ištikimųjų susirinkime! (Ps 149, 1)

III. Aleliuja, t. 1 (Viešpaties Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

IV. Aleliuja, t. 2 (Dionisijui):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Nes Viešpats tikrai pasirinko Sioną, jam čia patiko buveinę turėti. (Ps 131 (132), 13)

Šventasis vyskupas Dionìsijas Areopagìtas, filosofas (neoplatònikas), gyvenęs Ãtikos Atė́nuse, kur gavęs klasikinį išsilavinimą, Egìpto Heliòpolyje studijavęs astronomiją, vėliau – išrinktas Areopãgo (aukščiausiasis Atė́nų teismo, posėdžiavusio ant Arė́jo kalvos) nariu, kai apaštalas Paũlius († ~67), pasikviestas į Areopãgą išaiškinti „kokį naują mokslą“ jis skelbiąs, „kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą; iš jų Dionìsijas, Areopãgo narys“ (Apd 17, 19-34), pakrikštytas apie 3 metus buvęs greta Paũliaus, dalyvavęs Mergẽlės Marìjos laidotuvėse Judė́jos Jerùzalėje, paskirtas pirmuoju Atė́nų vyskupu, lankęs apaštalus Pẽtrą († ~67) ir Paũlių Lãcijaus Ròmos kalėjime (VII deš. pab.), po jų mirties – misionieriavęs Lãcijuje, Gãlijoje, suimtas ir kalintas Gãlijoje, nukirsdintas Gãlijos Parìsijų Liutècijoje (Lukotòkijoje); VI a. buvo paskelbti areopagìtikai, filosofijos traktatai („Apie Dievo vardus“, „Apie mistinę teologiją“, „Apie dangiškąją hierarchiją“, „Apie bažnytinę hierarchiją“) ir 10 laiškų (jų autorius vėliau buvo pavadintas Pseudodionìsiju Areopagitù), kuriuose plėtotos Diẽvo transcendentiškumo, būties hierarchiškumo ir kitos idėjos, tapusios krikščionių Bažnýčios doktrinų pagrindu (neoplatonìzmas laikomas apaštalų mokymo tęsiniu) (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventieji kankiniai dvasininkai: Rùstikas Gãlas, presbiteris, ir Eleutèrijus Gãlas, diakonas, galbūt vyskupo Dionìsijo Areopagìto († I a.) bendražygiai, misionieriavę Gãlijoje, suimti ir kalinti Gãlijoje, nukirsdinti Gãlijos Parìsijų Liutecijoje (Lukotòkijoje) (Ròmos Impèrija) († I (III ?) a.)

Šventasis vyskupas Jõnas Chozebìškis, gimęs Egìpto Tèbuose, iškilių egiptiẽčių šeimoje, gyvenęs monofizìtų (tikėjusių, kad Jė́zus Krìstus buvo tik Diẽvas, o ne dievažmogis), dariusių didelę įtaką, aplinkoje, jaunystėje davęs vienuoliškuosius įžadus, pasitraukęs į Aukštutìnio Egipto Tebaìdės dykumą, vėliau išvykęs į Palestìnos Jerùzalę, gyvenęs dykynėje, tapęs eremitu, paskirtas Palestìnos Cezarė́jos vyskupu, galbūt dalyvavęs 518 Jerùzalės Susirinkimè, vėliau vėl išėjęs į dykumą, daug metų gyvenęs Chozèbo vienuolyne tarp Jerùzalės ir Jerichòno (Rytų Ròmos Impèrija) († ~V-VI a.)

Šventasis vienuolis Hesìchijas Chorebìškis, eremitas, gyvenęs Egiptè, greta Sinãjaus Kálno Šventõsios Kotrỹnos vienuolýno, ant Chorèbo kalno, nedidelėje celėje (12 visiškai su nieko nesikalbėjęs), apie kurį rašo jo amžininkas Šventõsios Kotrỹnos vienuolýno añt Sinãjaus Kálno Egiptè igumenas Jõnas Klìmakas (Kóptininkas) († ~649) „Rojaus kopėčiose“ (Ioan. Climacus. Scala. 6. 18) (Rytų Ròmos Impèrija) († ~VI)

Šventasis vienuolis Dionìsijas Skiedrà Pečioriẽtis, atsiskyrėlis, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Pečiòrų vienuolyno jerovienuolis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Artimõsiose olosè (Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († XV a.)