Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVÌDEŠIMT KETVIRTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 8:
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes (Ps 31 (32), 1)

II prokimenas, t.4 (Kozmai ir Damijonui Asijiečiams):
Šaunūs ištikimieji Viešpaties žmonės – būti su jais Jam didžiai malonu! (Ps 15 (16), 3)
Akyse nuolatos Viešpats man stovi, Jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. (Ps 15 (16), 8)

III. Aleliuja, t. 4:
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Viešpats vaduoja savo tarnų gyvybę; sveikas išlieka, kurs pasitiki juo. (Ps 33 (34), 23)

IV. Aleliuja, t. 2 (Kozmai ir Damijonui Asijiečiams):
Štai kaip malonu ir kaip gera, kai žmonės gyvena vienybėj! (Ps 132 (133), 1)
Tai lyg rasa, gaivinanti Hermoną, krentanti ant Siono kalnynų. (Ps 132 (133), 3)

Šventieji nesavìnaudžiai Kòzmas Asijiẽtis ir Damijõnas Asijiẽtis, iš Mesopotãmijos Tìgro ir Eufrãto aukštupio, Ãsijos (Mažósios Ãzijos dalis), našlės, dievobaimingos krikščionės Teodòtės Asijiẽtės († iki IV a.) sūnūs, nepinìgiai gydytojai, stebukladariai, iš krikščioniško gailestingumo gydę veltui (neprašydami jokio užmokesčio, todėl vad. „nepinìgiais“, „nesavìnaudžiais“), palaidoti Ferèmos vietovėje į šiaurę nuo Kìro-Agijòpolio (šiaurės Sìrija), tais pačiais vardais vadinama kita šventųjų Kòzmo ir Damijõno pora, pasak izogrãfo ir ikonos meno teoretiko jerovienuolio Dionìsijo iš Fùrno († 1744) „Hermenė́joje“ („Išáiškinime“), vaizduojami „jauni, su barzdomis, vos prasikalusiomis“ (romiẽčiai Kòzmas ir Damijõnas nužudyti valdant Márkui Aurèlijui Karìnui (283-285) ir Márkui Aurèlijui Numèrijui Numerijãnui (283-284), minimi liepos 1; arãbai – Mažójoje Ãzijoje, Kilìkijoje Aigãjose valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305), minimi spalio 17) (Ròmos Impèrija) († iki IV a.)

Šventosios kankinės Kirijenà (Kirė́nija) Kilìkė, iš Mažósios Ãzijos, Kilìkijos Társo, bei Julijanà Kilìkė, iš Kilìkijos Ròzo, į šiaurę nuo Antijòchijos (Antijochė́jos), skelbusios Evangèliją, suimtos atsisakiusios aukoti stabmeldžių dievams, sudegintos Kilìkijos Ròzo mieste valdant Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimijãnui (293-311) (ar Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui Herkulė̃jus Herkulijui (285-305; uzurp. 306-308, 310)) (Ròmos Impèrija) († ~305/311)

Šventieji kankiniai Joãnas (Jõnas) Per̃sas, iš Sasanìdų Irãno Persìdės (sritis prie Per̃sų įlankos), o taip pat Jokūbas Presbìteris (Ištikimàsis, Uolùsis), nužudyti kaip ir Ner̃sas Per̃sas († ~343?; lapkričio 20/ gruodžio 3) Pèrsijoje, galbūt valdant Sasanìdų Irãno šachinšãchui Šapùrui II Didžiajam (309-379) (Sasanìdų Karalỹstė) († ~343/345?)

Šventasis kankinys Hermenegìldas, iš Hibèrijos (Pirė́nų pusiasalyje), Ispãnijos Tolèto, Vestgòtų karaliaus (568/569-586) arijõno Liuvigìldo (Leovigìldo) sūnus, vakarinės Vestgòtų Karalỹstės dalies valdovas, giminaičio ir Tarakònės Hispãlės vyskupo Leándro Hispalìškio († ~596/601) apšviestas atsimetęs nuo arijonìzmo, priėmęs ortodoksiškąją krikščionybę, po nesėkmingo sukilimo prieš tėvą suimtas, įkalintas ir nubaustas mirtimi Ispãnijos Tarakònėje, kurio istorija aprašyta Grigãliaus Dialògo (Dìdžiojo) († 604) „Dialòguose“ (Vestgòtų Karalỹstė) († ~568)

Šventasis vyskupas Leándras Hispalìškis, iš Hibèrijos (Pirė́nų pusiasalyje), Ispãnijos Naujósios Kartãginos, vakarinės Vestgòtų Karalỹstės dalies valdovo Hermenegìldo († ~568) giminaitis, motinos paveiktas atsimetęs nuo arijonìzmo, priėmęs ortodoksiškąją krikščionybę, įstojęs į Benedìkto Nursiẽčio († ~543) įsteigtą benediktinų vienuolyną, 578 išrinktas Tarakònės Hispãlės (dab. Sevìlija) vyskupu, įsteigęs Hispãlės teologijos mokyklą (vėliau tapusią mokslo ir ortodoksiškosios krikščionybės centru), apšvietęs valdovą Hermenegìldą bei daug kitų Vestgòtų Karalỹstės didikų, Vestgòtų karaliaus (568/569-586) arijõno Liuvigìldo (Leovigìldo) ištremtas, po atsivertimo – sugražintas į Ispãniją, 589 sušaukęs III Tolèto Susirinkìmą, parašęs reikšmingų veikalų prieš arijonùs, miręs ir palaidotas Tarakònės Hispãlės bažnyčioje (Vestgòtų Karalỹstė) († ~596/601)

Šventieji kankiniai Kaisãrijus (Cezarė́jas) Damaskiẽtis ir Dãsijus Damaskiẽtis, o taip pat Sãbas Damaskiẽtis, Sabinijãnas Damaskiẽtis, Agripà Damaskiẽtis, Hadrijãnas Damaskiẽtis ir Tòmas Damaskiẽtis, kūdikis, nukentėję Sìrijos Damaskè krikščionių persekiojimo metais (Omejãdų (Damãsko) Kalifãtas?) († VII a.?)