Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTPIRMÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 8 (apaštalui Tomui):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II. Aleliuja, t. 1 (apaštalui Tomui):
Dangus garsina, Viešpatie, Tavo nuostabius darbus, Tavo ištikimybę – susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6)
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

Šventasis apaštalas Tòmas Dvynỹs (Dìdimas) Netikintysis (Neviẽrnasis), gimęs Galilė́joje, vienas iš dvylikos apaštalų, minimas kartu su apaštalu Matù († ~74) evangelijose pagal Mãtą, Lùką († ~83/84) ir Mõrkų († ~68), drauge sù Pilypu († ~90) – Apãštalų darbų̃ knygoje, Evangelijoje pagal Jõną († ~98/117) (Jn 11, 6; 20, 24; 21, 2) vadinamas Dvyniù (hebr. Taam), raginęs kitus apaštalus sekti paskui Jė́zų šiam einant į Betãniją prikelti Lõzoriaus (Jn 11, 16), minimas Paskutinės vakarienės aprašyme (Jn 14, 5), nebuvęs drauge su apaštalais, kai prisikėlęs Krìstus jiems pasirodęs, neįtikėjęs Jė́zaus Krìstaus prisikėlimu („netikintis Tòmas“ tapo skeptiko sinonimu), kol nepalietė jo žaizdų („Mano Viešpats ir mano Dievas!“; Jn 20, 25), dalyvavęs Mergẽlės Marìjos laidotuvėse Judė́jos Jerùzalėje, pasak teologo ir filosofo Origèno († ~254), apaštalavęs Sìrijoje, vėliaũ – Per̃sijoje, apòkrifuose teigiama („Tòmo darbaĩ“ (III/IV a.), „Evangèlija pagal̃ Tòmą“ (IV a.) – dar ir Vakarų̃ Ìndijoje, nužudytas, Ìndijoje, galbūt, Mìlapore – Koromandèlio Krantè, prie Gángo (dab. Bengãlijos) Į́lankos (Satavahãnų Impèrija) († ~68 ar ~72)

Arãbijos Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Kélvedės (Odigìtrijos) ikona „Labiáusiai visų̃ apgiedótoji Mótina“. Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Kélvedės (Odigìtrijos) ikona „Labiáusiai visų̃ apgiedótoji Mótina“, kurios originalas sukurtas arba I amžiuje (siejamas su apaštalo Tòmo Dvỹnio († 68 ar 72) misionieriška veikla Ìndijoje), arba 301 ar 322 metais – viena iš labiausiai gerbiamų ikonų; pavadinta „Labiáusiai visų̃ apgiedótoji Mótina“ dėl ant rūbų Mergẽlės Marìjos atvaizde užrašytų akatisto Diẽvo Mótinai „Káržyge Nenugalimóji“ maldos iš 13 kodako žodžių:

Labiausiai visų apgiedotoji Motina,/ pagimdžiusi šventų Švenčiausiąjį Žodį!/ Nū̃nas priėmusi atnašas,/ nuo visokių negandų mus gelbėk/ ir ištrauk iš gresiančių kančių visus,/ balsiai Tau šaukiančius: „Aleliuja!“ [13 kondakas]

Džiūgauki, per kurią džiaugsmas suspindėjo!/ Džiūgauki, per kurią prakeikimas liovės!/ Džiūgauki, kuri iš nuopuolio šauki Adomą!/ Džiūgauki, kuri iš ašarų išvaduoji Ievą! [1 ikas]

/Akatistas Dievo Motinai „Karžyge Nenugalimoji“/

Šventoji kankinė mergelė Fìdė (Tikýbė) Akvitãnė (Gãlė), iš Narbòno Gãlijos Akvitãnijos, atsisakiusi aukoti stabmeldžių dievams, suimta ir nukankinta Akvitãnijos Agìno mieste prie Garùmnos upės, galbūt valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305; uzurp. 306-308, 310) (Ròmos Impèrija) († ~303)

Šventoji kankinė mergelė Erotė́ja (Erotėjìdė) Kapadòkė, iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos, dėl tikėjimo suimta ir sudeginta Kapadòkijoje (gal Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284-305) ir Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306-308, 310) pradėtų persekiojimų metais) (Ròmos Impèrija) († IV a. ?)

Šventasis vienuolis Kindė́jas Stebukladarỹs, iš Rytų̃ Ròmos Impèrijos Palestìnos Sekùndos provincijos, kurią užkariavus arãbams persikėlęs į Vidùržemio jūros Kìpro salą, asketas, atsiskyrėlis, gyvenęs netoli Pãfo, vėliau –  priešingoje salos dalyje, netoli Augòro, išgarsėjęs kaip stebukladaris, gydytojas, miręs ir palaidotas Kìpro saloje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († VII a. ?)