Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTPIRMÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 4 (Viešpaties Kryžiui):
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II. Aleliuja, t. 1 (Viešpaties Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

Šventoji vienuolė Pelãgija (Pelãgijus) Palestiniẽtė (Antijochiẽtė), gimė Ròmos Sìrijos Antijòchijoje, šokėja, praminta Margarità, Helijòpolio vyskupo Nòno Heliòpoliẽčio († 471) apšviesta pasikrikštijusi, išdalijusi turėtą turtą išvykusi į Palestìnos Jerùzalę, davusi – kaip eunùchas Pelãgijus — vienuolystės įžadus, gyvenusi — prisidengusi Eunùcho Pelãgijaus vardu — šalia Palestìnos Jerùzalės, atsiskyrėlio celėje ant Alỹvų kalno, kur ir mirusi valdant Flãvijui Marcijãnui (450-457) (Rytų Ròmos Impèrija) († ~457)

Šventoji kankinė mergelė Pelãgija Antijochiẽtė, iš Ròmos Sìrijos Antijòchijos, presbiterio Lukijãno Antijochiẽčio († 312) mokinė, norėjusi likti ištikima Krìstui, todėl, atėjus kariams jos suimti, nusižudžiusi; anot Jõno Auksabur̃nio († 407): ji „veržėsi į [mirtį] su tokiu džiaugsmu, kad nelaukdama kol budeliai suims, kupina [krikščioniško] uolumo, neleido jiems parodyti savo žiaurumo; ji buvo pasirengus iškęsti kankinimus [...], bet bijojo prarasti mergystės vainiką“ („Homilija apie Pelagiją, mergelę ir kankinę“: Ioan. Chrysost. De sancta Pelagia virgine et martyre // PG. 50. Col. 579-586); mirusi valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305; uzurp. 306-308, 310) (Ròmos Impèrija) († ~303)

Šventoji vienuolė Tajìdė Egiptiẽtė, Aleksandrė́nė (Tebiẽtė), gyvenusi Ròmos Egipto Aleksándrijoje, paleistuvė, Pafnùtijaus Heraklėjiẽčio († IV a.) apšvieta išėjusi į Aukštutìnio Egipto Tebaìdės moterų vienuolyną, gyvenusi visiškai atsiskyrusi, kur po 3 atgailos metų, valdant Flãvijui Jùlijui Konstáncijui (337-361), ir mirusi (Ròmos Impèrija) († ~340)

Šventasis vienuolis Dositė̃jus (Dorotė́jus) Pskovìškis, iš Pskòvo Respùblikos, Trijų̃ Šventų̃jų Hierárchų prie Tòlbos upės (į šiaurę nuo Pskòvo) vienuolyno, įkurto Eufrosìno Eleazãro Pskovìškio († 1481), vienuolis, Eufrosìno Eleazãro Pskovìškio mokinys, Šventų̃jų Pẽtro ir̃ Póvilo vienuolyno Dìdžiojo (Pskòvo) ežero Aukštutìnėje saloje įkūrėjas, igumenas, miręs Pskòvą valdant Vladìmiro ir̃ Maskvõs didžiojo kunigaikščio (1452-1505), Visõs Rusiõs valdovo (1462-1505) Jõno (Ivãno) III, Bazìlijaus sūnaus († 1505) vietininkui (1478-1482) Bazìlijui Šujìškiui († XV a.) (Pskòvo Kunigaikštỹstė) († 1481/1482)