Malda yra mūsų pokalbis su Dievu. Ji mums būtina kaip oras ir maistas. Viską, ką mes turime – turime iš Dievo,mes nieko neturime savo: gyvybė, gebėjimai, sveikata, maistas ir viskas – yra Dievo dovana. Todėl ir laimėje ir nelaimėje, ir džiaugsme, ir liūdesyje, kai mums ko nors reikia – turėtume kreiptis į Dievą su malda. Taip mus moko Dievo įstatymas.
Krikščionybė remiasi ne kažkokių abstrakčių žinių suma, bet gyva bendrystės su Dievu, kaip su mūsų dangiškuoju Tėvu, patirtimi. Tą ryšį užmegzti mums padeda malda. Todėl neįmanoma įsivaizduoti krikščionio, kuris nesimeldžia. Būtent malda leidžia mums pajusti Dievo buvimo mūsų gyvenime džiaugsmą. Besimeldžiančiam žmogui Dievas yra ne abstrakti idėja, bet pažįstamas ir mylimas asmuo, kuris eina kartu su juo per gyvenimą.
Kun. Konstantinas Parchomenko
Melstis – tai patirti ypatingą vidinę būseną, kai žmogaus dvasinis pradas užmezga paslaptingą tiesioginį ryšį su Dievu ir nematomu anapusiniu pasauliu.
Kun. Aleksandras Menis
Malda yra dvasinio gyvenimo šerdis.
