„Katechezė“ yra graikiškos kilmės žodis, tiesiogiai verčiant reiškiantis „skelbimą“ arba „mokymą“. Katekizmu paprastai vadinama knyga, kurioje glaustai ir vientisai išdėstytos pagrindinės krikščionių tikėjimo tiesos.
Katekizmas – tai tikėjimo vadovas. Jo paskirtis – ne ką nors įrodyti, o išdėstyti ir paaiškinti.
Pirmajame skyriuje aptariamos pagrindinės Stačiatikių Bažnyčios doktrinos tiesos: tikėjimas, Dievas, Jėzus Kristus, Šventoji Dvasia, Bažnyčia, krikštas ir mirusiųjų prisikėlimas.
Antrajame skyriuje aptariamos moralės temos. Jame kalbama apie dešimt Dievo įsakymų iš Senojo testamento, apie Dievo palaiminimų prasmę iš Jėzaus Kristaus Kalno pamokslo, apie meilę Dievui ir savo artimui, apie nuodėmę ir atgailą, apie įvairias šeimyninio elgesio normas, apie vaikų auklėjimą, apie moters vaidmenį bažnyčioje.
Trečiajame skyriuje kalbėsime apie maldą ir bažnytines apeigas, apie šventovę ir ikonas, apie bažnytinį kalendorių ir bažnytines šventes, Dieviškąją Liturgiją ir kitas stačiatikių pamaldas, Slėpinius ir apeigas.
Žinomiausias stačiatikių katekizmo autorius buvo, šventasis metropolitas Filaretas, žymus bažnyčios veikėjas ir teologas (1821-1867 m.). Jo sudarytas Katekizmas iki šiol išlieka vienas svarbiausių, autoritetingu ir aukščiausios Bažnyčios valdžios patvirtintu stačiatikių tikėjimo pagrindų išdėstymu.
