Penktosios Gavėnios savaitės šeštadienį vadinamas „Akatisto (Gyrių Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai) šeštadieniu“. Tą dieną Stačiatikių Bažnyčia ypatingomis pamaldomis pašlovina Dievo Motiną, giedamas akatistas „Karžyge Nenugalimoji“ (gr. Τῇ ὑπερμάχῳ στρατηγῷ, bažn. slav. Взбра́нной Воево́де).
Tradicija Akatisto Dievo Motinai atsiradimą sieja su VII amžiaus pradžios persų žygiu į Konstantinopolį. Miesto apgultis buvusi labai nuožmi. Žmonės, matydami žymią priešų jėgų persvarą, kaip niekad suvokė savo bejėgiškumą ir šaukėsi Dievo pagalbos bei Dievo Motinos Marijos užtarimo. 626 metais persų antpuolis vadovaujant karvedžiui Heraklėjui buvo stebuklingai atremtas. Padavimas byloja, kad pergalės proga Konstantinopolio diakonas Jurgis (Georgijus) Pisìdas (gr. Γεώργιος Πισίδης, lot. Georgius Pisida, rus. Георгий Писида; †631/634), tarnavęs Blachernuose esančios Dievo Motinos bažnyčioje, sukūrė himną Akatistą Dievo Motinai, apgiedantį Apreiškimą Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį.
Padėkos šventė, vadinama „Akatisto šeštadieniu“, kai prisimenamos buvusios negandos ir Dievo Motinos pagalba ginantis nuo priešų, įsteigta IX amžiuje.
1 KONDAKAS
Tave, Karžyge nenugalimoji,
Už pergales padėkos liaupsėm apgiedame mes, vergai Tavo,
Kuriuos nuo negandų visų išvadavai, O Dievo Gimdytoja!
Todėl, turėdama neįveikiamą galybę,
Nuo visokių pavojų mus gelbėk,
Idant sveikintume Tave: Džiūgauki, Sužadėtine Mergele!
1 IKAS
Arkangelas iš dangaus pasiųstas buvo
Gimdytojai Dievo „Džiūgauki“ ištarti.
Dvasios balsu prabilęs
Tave jis išvydo, Viešpatie, priimant kūną ir sudrebėjo;
Nuostabos pagautas, jis taip Jai tarė:
Džiūgauki, per kurią džiaugsmas suspindėjo!
Džiūgauki, per kurią prakeikimas liovės!
Džiūgauki, kuri iš nuopuolio šauki Adomą!
Džiūgauki, kuri nuo ašarų vaduoji Ievą!
Džiūgauki, žmonių mintims nepasiekiamoji aukštybe!
Džiūgauki, net angelų akims neįžvelgiamoji gelme!
Džiūgauki, nes esi Valdovo sostas!
Džiūgauki, kuri nešioji Laikantį Visatą!
Džiūgauki, Žvaigžde, Saulę mums parodanti!
Džiūgauki, nes esi Dieviškojo įsikūnijimo įsčios!
Džiūgauki, per kurią kūrinija atgimsta!
Džiūgauki, dėl kurios garbinamas Kūrėjas!
Džiūgauki, Sužadėtine Mergele!
2 KONDAKAS
Tyrumą Savo matydama Šventoji
Drąsiai Gabrieliui taria:
„Keista tavo žodžių reikšmė
Ir sunkiai suvokiama Mano širdžiai –
Kaip pradėsiant įsčiose be vyro
Ir gimdysiant Mane skelbi, sveikindamas: „Aleliuja!“?
2 IKAS
Nepažintiną slėpinį siekdama suprast Mergelė sušuko Dievo tarnui:
- „Argi tyros įsčios gali pagimdyti Sūnų? –
Pasakyk tu man!“
Virpėdamas iš pagarbos, jis atsiliepdamas Jai tarė:
Džiūgauki, patarimu neapsakomus slėpinius atskleidžianti!
Džiūgauki, nes Tu – tikėjimas tuo, prieš ką nutylama!
Džiūgauki, Kristaus stebuklų pradžia!
Džiūgauki, Jo tiesų esme!
Džiūgauki, nes Tu – laiptai, kuriais iš dangaus nužengė Dievas!
Džiūgauki, nes Tu – tiltas, kuris į dangų žmones veda!
Džiūgauki, stebukle, dėl kurio angelai neteko žado!
Džiūgauki, demonų apraudotinas sutriuškinime!
Džiūgauki, neapsakomą Šviesą pagimdžiusi!
Džiūgauki, neatskleidusi paslapties, kaip pradėjusi!
Džiūgauki, išminčius išmintimi pranokstanti!
Džiūgauki, tikinčiųjų protus apšviečianti!
Džiūgauki, Sužadėtine Mergele!
