Šventieji apaštalai iš 70-ies – Prochoras, Nikanoras, Timonas ir Parmenas buvo pirmieji Kristaus Bažnyčios diakonai.
Apaštalų darbų knygoje (Apd 6, 1-6) pasakojama, kad Jeruzalėje dvylika apaštalų išsirinko septynis vyrus: Steponą, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, kupinus Šventosios Dvasios ir išminties, ir paskyrė juos diakoniškajai tarnystei.
Šventoji Bažnyčia liepos 28 d. (pagal senąjį kalendorių) mini jų bendrą atminimą, nors jie mirė skirtingu laiku ir skirtingose vietose.
Šventasis Prochoras iš pradžių lydėjo vyriausiąjį apaštalą Petrą ir jo buvo paskirtas vyskupu Nikomedijos mieste. Po Dievo Motinos Ėmimo į dangų, Prochoras buvo šventojo apaštalo Jono Evangelisto palydovas ir bendradarbis, jis kartu su juo buvo ištremtas į Patmos salą. Ten jis užrašė šventajam apaštalui Jonui padiktuotą Dievo apreiškimą apie pasaulio pabaigą (Apreiškimo knygą – Apokalipsę). Grįžęs į Nikomediją, šventasis Prochoras Antiochijoje atvertinėjo pagonis į Kristų ir ten priėmė kankinio mirtį.
Šventasis Nikanoras tapo kankiniu tą dieną, kai šventasis pirmasis kankinys arkidiakonas Steponas ir daugelis kitų krikščionių buvo užmėtyti akmenimis (Apd 7, 58-60).
Šventasis Timonas buvo apaštalų paskirtas Bastorijos miesto Arabijoje vyskupu ir buvo žydų bei pagonių nukankintas už Evangelijos skelbimą. Jis buvo įmestas į krosnį, bet Dievo galia iš jos išėjo sveikas. Romos Bažnyčios tradicija teigia, kad šventasis Timonas mirė nukryžiuotas ant kryžiaus.
Šventasis Parmenas uoliai skelbė Kristų Makedonijoje. Jis mirė nuo jį aplankiusios ligos. Taip pat yra liudijimų, kad šventasis Parmenas nukentėjo valdant Trajanui (98-117 m.) paskutiniais jo valdymo metais ir mirė kankinystės mirtimi.
