Rugpjūčio 14 dieną (rugpjūčio 1-ąją pagal Julijaus kalendorių), Stačiatikių Bažnyčia švenčia Garbingojo ir Gyvybę teikiančio Viešpaties Kryžiaus medžio išnešimo ir pagerbimo šventę. Tą pačią dieną minima Gailestingiausiojo Gelbėtojo ir Švenčiausiosios Dievo Motinos šventė, taip pat šventieji septyni broliai Makabiejai, jų motina Solomònė ir mokytojas Eleazãras. Šią dieną prasideda ir Dievo Motinos Užmigimo pasninkas.
Garbingojo Viešpaties Kryžiaus medžio išnešimo šventė kilo Konstantinopolyje. Graikiškas jos pavadinimo žodis proodos, reiškia Kryžiaus išnešimą ir iškilmingą nešimą procesijoje. 1897 metų graikų Valandų knygoje šventės kilmė aiškinama taip: kadangi rugpjūtį Konstantinopolyje dažnai kildavo įvairių ligų ir epidemijų, nuo seno buvo įprasta nešti Garbingojo Kryžiaus medžio relikviją miesto gatvėmis ir aikštėmis, kad Kryžiaus malone būtų pašventintas miestas, o jo gyventojai apsaugoti nuo ligų. Liepos 31 dieną, šventės išvakarėse, Kryžiaus relikvija būdavo išnešama iš imperatoriškojo lobyno ir padedama ant Šventojo Sosto Konstantinopolio Didžiojoje bažnyčioje – Šventosios Sofijos katedroje, pašvęstoje Kristui, Dievo Išminčiai.
Nuo rugpjūčio 1 dienos iki Švenčiausiosios Dievo Motinos Užmigimo šventės Kryžius iškilmingomis procesijomis buvo nešamas po visą Konstantinopolį. Buvo aukojamos pamaldos, šventinamas vanduo, o tikintiesiems suteikiama galimybė prieiti prie Viešpaties Kryžiaus relikvijos ir ją pagarbinti. Taip Bažnyčia prašė Dievo apginti miestą ir jo gyventojus nuo ligų bei kitų nelaimių. Kryžius tapo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį, išganymo bei amžinojo gyvenimo ženklu. Todėl liturginiuose tekstuose jis vadinamas Garbinguoju ir Gyvybę teikiančiu Kryžiumi.
Šventės dieną bažnyčiose išnešamas Kryžius ir padedamas tikintiesiems pagerbti. Pagal Stačiatikių Bažnyčios tradiciją taip pat atliekamas mažasis vandens šventinimas. Kai kuriose vietovėse šventinamas ir naujojo derliaus medus, todėl liaudyje ši diena dar vadinama Medaus Išganytojo švente. Vis dėlto pagrindinė šios dienos prasmė yra ne medaus šventinimas, bet Viešpaties Kryžiaus pagerbimas ir dėkojimas Kristui už Jo išganomąją Auką.
Šią dieną prasidedantis griežtas Dievo Motinos Užmigimo pasninkas kviečia tikinčiuosius susitelkti maldai, atgailai ir dvasiniam apsivalymui. Kryžius primena, kad krikščioniškasis gyvenimas yra neatsiejamas nuo pasiaukojimo, kovos su nuodėme ir ištikimo sekimo Kristumi.
Pagerbdami Garbingąjį ir Gyvybę teikiantį Viešpaties Kryžių, tikintieji prašo, kad jo galia Viešpats saugotų Bažnyčią, mūsų kraštą, miestus, šeimas ir kiekvieną žmogų nuo regimų bei neregimų priešų, ligų ir nelaimių, stiprintų tikėjimą ir vestų į amžinąjį gyvenimą.
