Gruodžio 05 d. / Lapkričio 22 d. (pagal senąjį kalendorių)
Šv. ap. Archipas buvo Kolosų (Frigjos) miesto vyskupas. Šv. apaštalas Filemonas ir jo žmona Apfija gyveno tame pačiame mieste. Juos, įtikėjusius į Kristų, pakrikštijo apaštalas Paulius. Po to jie pavertė savo namus maldos namais, ten rinkosi visi krikščionys kolosiečiai, vyko pamaldos. Patys sutuoktiniai pašventė save garbingai tarnystei – jie rūpinosi ligoniais ir vargšais.
Vėliau apaštalas Filemonas buvo įšventintas į vyskupus ir paskirtas tarnauti Gazos mieste. Jis skelbė Dievo žodį visoje Frigijoje.
Šv. ap. Paulius buvo jo dvasinis vadovas. Būtent jam skirtas išlikęs, kupinas meilės laiškas, kuriame siunčiami palaiminimai mylimajam bendradarbiui Filemonui, seseriai Apfijai, mūsų bendražygiui Archipui ir visai tavo namuose susirenkančiai bendruomenei (Fm 1. 1, 2). Onesimas, minimas laiške (Fm 1. 10), – tai buvęs Filemono vergas, apaštalas iš 70-ies.
Kilus krikščionių persekiojimui imperatoriaus Nerono (54–68) valdymo metu, šventieji Filemonas ir Apfija, taip pat ir Archipas buvo nukankinti: kartą, pagonims minint dievės Artemidės šventę, įsiutusi minia Liturgijos metu įsiveržė į krikščionių maldos namus. Visi susirinkusieji pabėgo, liko tik šventieji Archipas, Filemonas ir Apfija. Juos nutempė pas miesto valdovą. Pastarasis liepė juos kankinti: šventuosius negailestingai mušė, o paskui, iki pusės užkasę, apmėtė akmenimis. Šventieji sutuoktiniai mirė, o šv. Archipas, vos gyvas, buvo paliktas minios pajuokai. Susirinkę vaikai subadė šventąjį peiliais.
Taip šie trys šventieji stojo Danguje priešais Švenčiausiosios, Gyvybę teikiančios, Dieviškosios ir Nedalomosios Trejybės sostą.
