Šventieji apaštalai iš 70-ies – Silas, Silvanas, Krescencijus, Epenetas, Andronikas buvo Išganytojo mokiniai.
Šventasis Silas, apaštalas iš 70-ies, buvo gerbiamas žmogus naujai įsteigtoje Jeruzalės Bažnyčioje, „vadovaujantys tarp brolių“ (Apd 15, 22). Po 51 m. Jeruzalėje įvykusio Apaštalų susirinkimo dėl būtinybės atsivertusiems pagonims krikščionims laikytis Mozės Įstatymo, apaštalai per apaštalus Paulių ir Barnabą pasiuntė laišką Antiochijos krikščionims, pranešdami, kad Susirinkimo sprendimu atsivertę pagonys krikščionys atleidžiami nuo Mozės Įstatymo nurodymų laikymosi. Jiems buvo patarta susilaikyti nuo stabmeldystės, ištvirkavimo, žalojimo ir kraujo valgymo bei nedaryti kitiems to, ko nenori daryti sau (Apd 15, 20-29). Kartu su apaštalais Pauliumi ir Barnabu Taryba pasiuntė Jeruzalės Bažnyčios narius, šventuosius Silą ir Judą, į Antiochiją, kad jie žodžiu paaiškintų šią žinią, ir jie abu tai padarė padedami Šventosios Dvasios malonės. Tada šventasis Judas buvo išleistas į Jeruzalę, o šventasis Silas liko Antiochijoje ir uoliai talkino kalbų apaštalui jo misionieriškose kelionėse skelbiant Evangeliją. Apaštalai aplankė Siriją, Kilikiją ir Makedoniją.
Filipų mieste jie buvo apkaltinti žmonių kurstymu, už tai šventieji apaštalai buvo suimti, mušami lazdomis, o paskui įmesti į kalėjimą. Vidurnaktį, kai šventieji apaštalai Paulius ir Silas meldėsi, staiga įvyko didelis žemės drebėjimas, nuo jų nukrito pančiai ir ištirpo kalėjimo durys. Kalėjimo prižiūrėtojas, išsigandęs, kad kaliniai pabėgo, norėjo nusižudyti, bet apaštalas Paulius jį sulaikė. Tada, drebėdamas prie apaštalų kojų, su tikėjimu priėmė iš jų Kristaus Evangeliją, išvedė juos iš kalėjimo, parsivedė į savo namus, nuplovė jų žaizdas ir kartu su visais namiškiais priėmė krikštą.
Iš Filipų apaštalai Paulius ir Silas nuvyko į Amfipolio, Apolonijos ir Solunijos miestus, kiekviename iš jų įgydami naujų Kristaus mokinių ir įkurdami bažnyčias.
Korinte šventasis apaštalas Silas buvo įšventintas vyskupu; ten, padaręs daugybę ženklų ir stebuklų, jis baigė savo gyvenimą.
Šventasis apaštalas Siluanas skelbė Dievo žodį kartu su vyriausiaisiais apaštalais Petru ir Pauliumi. Šventasis apaštalas Petras I Susirinkimo laiške jį mini: "Tai trumpai parašiau jums per Siluaną, ištikimą, kaip manau, jūsų brolį" (1 Pt 5, 12). Šventasis Siluanas buvo paskirtas vyskupu Solūne ir ten mirė kaip kankinys, dėl Viešpaties patyręs daugybę suspaudimų ir kančių.
Šventasis apaštalas Paulius mini šventąjį Krizcentą savo 2-ajame laiške Timotiejui (2 Tim 4, 10), sakydamas, kad Krizcentas su pamokslu nuvyko į Galatiją. Ten jis buvo paskirtas vyskupu ir vėliau skelbė Dievo žodį Galijoje. Vienos mieste apaštalas Krizcentas savo mokinį Zachariją paskyrė vyskupu. Grįžęs į Galatiją, jis buvo nukankintas valdant karaliui Trajanui (98-117 m.).
Kartaginoje vyskupu buvo paskirtas šventasis apaštalas Epaenetas. Laiške romiečiams (Rom 16, 5) šventasis apaštalas Paulius rašo: "Sveikinkite mano mylimąjį Epaenetą, kuris yra Achajos pradininkas dėl Kristaus". Tame pačiame laiške apaštalas Paulius primena ir apaštalą Androniką: "Pasveikinkite Androniką ir Juniją, mano giminaičius ir kartu su manimi kalinius, kurie buvo pašlovinti tarp apaštalų ir anksčiau už mane dar įtikėjo Kristų" (Rom 16, 7). Šventasis apaštalas Andronikas buvo Panonijos vyskupas (Šventųjų Andronijaus ir Junijos gegužės 17 d. Komunija).
