Šventasis apaštalas Motiejus gimė Betliejuje, buvo kilęs iš Judo giminės. Nuo ankstyvos vaikystės jis mokėsi Dievo įstatymo iš šventųjų knygų, jo dvasinis vedlys buvo šventasis Simeonas, šventykloje ant rankų paėmęs Kūdikėlį Jėzų. Kai Viešpats Jėzus Kristus apsireiškė pasauliui, šventasis Motiejus įtikėjo Jį kaip Mesiją, nepaliaujamai Juo sekė ir buvo išrinktas vienu iš 70-ies mokinių, kuriuos Viešpats „išsiuntė po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves“ (Lk 10, 1). Po Išganytojo Žengimo į dangų, apaštalas Motiejus burtų keliu buvo išrinktas vienu iš dvylikos apaštalų vietoj atkritusio Judo Iskarijoto (Apd 1, 15-26). Nusileidus Šventajai Dvasiai, apaštalas Motiejus kartu su kitais apaštalais skelbė Evangeliją Jeruzalėje ir Judėjoje (Apd 6, 2; 8, 14). Iš Jeruzalės kartu su apaštalais Petru ir Andriejumi jis keliavo į Antiochiją Sirijoje, Kapadokijos miestą Tianą ir Sinopę. Čia apaštalas Motiejus buvo įkalintas, tačiau jį stebuklingai išlaisvino apaštalas Andriejus. Po to apaštalas Motiejus keliavo į Amasiją, miestą esantį Ponto pakrantėje. Trečiosios apaštalo Andriejaus kelionės metu, šventasis Motiejus buvo kartu su juo Edesoje ir Sebastijoje. Pasak Bažnyčios Tradicijos, jis kartu su juo pamokslavo Ponto Etiopijoje (dabartinėje Vakarų Gruzijoje), Makedonijoje, ne kartą buvo patekęs į mirtiną pavojų, tačiau Viešpats išsaugojo jį gyvą, kad toliau skelbtų Evangeliją. Vieną dieną pagonys privertė apaštalą išgerti užnuodyto gėrimo. Apaštalas jį išgėrė ir ne tik liko sveikas, bet ir išgydė kitus kalinius, kurie buvo išgėrę nuodų. Šventajam Motiejui išėjus iš kalėjimo, pagonys veltui jo ieškojo, nes jis jiems tapo nematomas. Kitą kartą, kai pagonys įniršę užpuolė apaštalą norėdami jį nužudyti, atsivėrė žemė ir juos visus prarijo. Apaštalas Motiejus grįžo į Judėją ir toliau švietė savo tautiečius Kristaus mokymo šviesa. Viešpaties Jėzaus vardu jis darė didelius stebuklus ir daugelį atvertė į tikėjimą Kristumi. Vyriausiasis žydų kunigas Ananas, kuris nekentė Kristaus, ir prieš tai buvo įsakęs numesti apaštalą Jokūbą, Viešpaties brolį, nuo šventyklos aukšto, įsakė suimti apaštalą Motiejų ir atvesti jį į Jeruzalės Sanhedriną (Aukščiausią žydų teismą). Klastingasis Ananas teisme pasakė kalbą, kurioje piktžodžiavo Viešpačiui. Jam atsakydamas, apaštalas Motiejus, remdamasis Senojo Testamento pranašystėmis, įrodinėjo, kad Jėzus Kristus yra tikrasis Dievas, Dievo Izraeliui pažadėtasis Mesijas, Dievo Sūnus, vienesmis ir amžinas su Dievu Tėvu. Po šių žodžių apaštalą Matą Sanhedrinas pasmerkė mirti, ir jis buvo užmuštas akmenimis. Kai šventasis Motiejus jau buvo miręs, žydai, slėpdami nusikaltimą, nukirto jam galvą kaip Cezario priešininkui. (Pasak kai kurių šaltinių, apaštalas Motiejus buvo nukryžiuotas ant kryžiaus. Kai kurie nurodo, kad jis mirė Kolchidėje). Apaštalas Motiejus mirė už Kristų ir tapo kankiniu būdamas maždaug 63-iejų metų amžiaus.
