Šv. didysis kankinys Nikita buvo gotas. Jis gimė ir gyveno Dunojaus pakrantėje. Šv. Nikita mirė kankinio mirtimi už Kristų 372 metais. Tuo metu krikščionių tikėjimas gotų šalyje jau buvo plačiai paplitęs. Šventasis Nikita įtikėjo į Kristų ir buvo pakrikštytas gotų vyskupo Teofilio, Pirmojo Visuotinio susirinkimo dalyvio. Krikščionybės plitimui priešinosi pagonys gotai, dėl to kilo tarpusavio karai.
Po Fritigerno (vadovavusio krikščionių kariuomenei ir nugalėjusio pagonį Atanarichą) pergalės, krikščionių tikėjimas tarp gotų ėmė plisti lengviau. Vyskupo Teofilio įpėdinis vyskupas Ulfila sukūrė gotų abėcėlę ir į gotų kalbą išvertė daug šventų knygų. Šventasis Nikita taip pat dėjo daug pastangų, kad krikščionybė sklistų tarp jo tautiečių. Savo paties pavyzdžiu ir įkvepiančiu žodžiu jis daugelį pagonių atvedė į Kristaus tikėjimą. Tačiau Atanarichas po pralaimėjimo sugebėjo atgauti jėgas, grįžti į savo šalį ir atkurti buvusią valdžią. Likęs pagoniu, jis ir toliau nekentė krikščionių ir juos persekiojo. Šventasis Nikita, patyręs daugybę kankinimų, buvo įmestas į ugnį ir 372 m. mirė. Šventojo Nikitos draugas krikščionis Marianas naktį rado ugnies nepaliestą ir stebuklingos šviesos apšviestą kankinio kūną, nunešė jį ir atidavė palaidoti Kilikijoje. Vėliau jo relikvijos buvo perkeltos į Konstantinopolį. Dalelė šventųjų didžiojo kankinio Nikitos relikvijų buvo perkelta į Visoki Dečanų vienuolyną Serbijoje.
