Šv. Eumenijus nuo jaunystės garsėjo savo dorovingu gyvenimu. Jis siekė tarnauti Vieninteliam Dievui, ir dėl to vengė šio pasaulio pagundų. Rūpindamasis sielos išganymu, visą savo turtą jis buvo išdalijęs vargšams. Dievo palaiminimu garbingasis Eumenijus buvo išrinktas ir paskirtas Gortinos Bažnyčios vyskupu Kretos saloje. Vyskupas, kaip geraširdis tėvas, guodė sielvartaujančius savo tikinčiuosius, remdavo našlaičius ir nepasiturinčiuosius. Jo maldos buvo tokios galingos prieš Dievą, kad kartą sausros metu jis prišaukė ant žemės gausų lietų. Šventasis Eumenijus uoliai ir išmintingai gynė stačiatikių tikėjimą nuo tais laikais atsiradusios monoteletų erezijos. Už jo kovą prieš šią ereziją vyskupas buvo ištremtas į Fivaidą, kur VII a. jis ir mirė. Jo kūnas buvo perkeltas ir palaidotas Gortinoje.
