Šventasis Hilarionas Didysis gimė 291 m. Palestinos kaimelyje Tavafoje. Jis buvo išsiųstas mokytis į Aleksandriją, kur susipažino su krikščionimis ir priėmė Šventąjį Krikštą. Išgirdęs apie vienuolio Antano Didžiojo angeliškąjį gyvenimą (minėjimas sausio 17 d. senuoju stiliumi), Hilarionas nuvyko pas jį išmokti, kaip patikti Dievui. Netrukus Hilarionas grįžo į tėvynę. Jo tėvai jau buvo mirę. Išdalijęs savo turtą giminaičiams ir elgetoms, Hilarionas apsigyveno dykumoje netoli Maiumo miesto. Vienuolis atkakliai kovojo su netyromis mintimis, trikdančiomis protą ir deginančiomis kūną, nugalėdamas jas sunkiu darbu, pasninku ir uolia malda. Velnias gąsdino šventąjį vaiduokliais ir įvairiais regėjimais. Maldos metu šventasis Hilarionas girdėdavo vaikų verksmą, moterų klyksmą, liūtų ir kitų žvėrių riaumojimą. Vienuolis suprato, kad šiuos siaubus kėlė demonai, norėdami išvyti jį iš dykumos, todėl uoliai melsdamasis įveikė savo baimę.
Kartą vienuolį Hilarioną užpuolė plėšikai, tačiau jis savo žodžio galia įtikino juos atsisakyti nusikalstamo gyvenimo. Netrukus apie šventąjį asketą sužinojo visa Palestina. Viešpats suteikė vienuoliui Hilarionui galią išvaryti netyrąsias dvasias. Šia malonės dovana jis išlaisvino iš pančių daug sergančių žmonių. Ligoniai ateidavo gydytis, o vienuolis juos gydydavo nemokamai, sakydamas, kad Dievo malonė neparduodama. Pagal žmogaus kvapą jis sugebėdavo nustatyti, kokia aistra kamuoja kiekvieną asmenį. Pas vienuolį Hilarioną ateidavo ir tie, kurie siekė išgelbėti savo sielas jam vadovaujant. Vienuoliui palaiminus, visoje Palestinoje ėmė kurtis vienuolynai. Pereidamas iš vieno vienuolyno į kitą, jis diegė juose griežtą asketišką gyvenimo būdą. Likus septyneriems metams iki mirties († 371-372 m.), vienuolis Hilarionas apsigyveno Kipre, kur asketiškai gyveno apleistoje vietoje, kol Viešpats pašaukė jį pas save.
