Šv. kankinys Jonas Karys tarnavo imperatoriaus Julijono Apostatos (361–363) kariuomenėje. Kartu su kitais kariais jis buvo siunčiamas persekioti ir žudyti krikščionis. Tačiau iš išorės atrodydamas kaip persekiotojas, šv. Jonas iš tiesų pagelbėdavo krikščionims: suimtuosius jis išlaisvindavo, kitus įspėdavo apie jiems gresiantį pavojų, padėdavo jiems pabėgti. Šv. Jonas rūpindavosi ne tik krikščionimis, bet ir visais, kam tik buvo sunku – lankydavo ligonius, guodė liūdinčius. Imperatoriui sužinojus apie jo žygdarbius, šventasis buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Jis puikiai žinojo, kokie žiaurus ir negailestingi gali būti kankintojai, tad karštai prašė Viešpaties pagalbos, tikėjimo tvirtumo. 363 m. Julijonas Apostata žuvo kare su persais. Šv. Jonas buvo išlaisvintas ir visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei žmonėms, gyveno šventai ir dorai. Mirė būdamas labai garbaus amžiaus.
Nėra tiksliai žinoma, kada būtent jis mirė, taip pat pamažu buvo užmiršta, ir kur yra jo kapas. Šv. Jonas apsireiškė vienai dievobaimingai moteriai ir nurodė savo palaidojimo vietą. Žinia greitai pasklido po apylinkes. Jo palaikai buvo garbingai iškelti ir padėti šv. Jono Teologo bažnyčioje Konstantinopolyje. Šventojo Jono Kario relikvijoms Viešpats suteikė maloningą gydymo galią. Šio šventojo maldomis pagalbą ir paguodą gauna begalė nuskriaustųjų ir liūdinčiųjų. Stačiatikių Bažnyčioje šv. Jonas Karys gerbiamas kaip didis užtarėjas ir pagalbininkas sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
