Šventosios seserys Minodora, Mitrodora ir Nimfodora (305-311 m.) buvo kilusios iš Bitinijos (Mažoji Azija). Pasižymėjusios uoliu pamaldumu, krikščionės seserys troško išsaugoti skaistų gyvenimą ir nesusidėti su pasauliu. Jos pasirinko nuošalią vietą dykumoje ir visą gyvenimą praleido pasninkaudamos ir melsdamosi. Netrukus pasklido žinia apie šventą mergaičių gyvenimą, nes jų maldos ėmė gydyti ligonius. Tuo metu Bitinijos provinciją valdė valdovas, vardu Frontonas, kuris įsakė seseris suimti ir atvesti pas jį. Iš pradžių jis bandė įtikinti jas išsižadėti Kristaus, žadėdamas didelę garbę ir apdovanojimus. Tačiau šventosios seserys tvirtai išpažino jį savo tikėjimą ir atmetė visus valdovo pasiūlymus, aiškindamos jam, kad nevertina laikinų žemiškų gėrybių ir yra pasirengusios mirti už savo dangiškąjį Sužadėtinį. Įsiutęs valdovas išliejo savo pyktį ant vyriausios iš jų, šventosios Minodoros. Šventoji drąsiai atlaikė kankinimus ir galiausiai sušuko: „Viešpatie Jėzau Kristau, mano širdies džiaugsme, mano viltie, priimk mano sielą ramybėje!“ ir šiais žodžiais ji atidavė savo dvasią Dievui.
Po keturių dienų į teismą buvo atvestos jaunesnės seserys Mitrodora ir Nimfodora. Norėdami išgąsdinti šventąsias, budeliai padėjo sužeistą vyresniosios sesers kūną. Merginos skaudžiai verkė, bet taip pat buvo nepalenkiamos. Pirmoji buvo nukankinta šventoji Mitrodora. Ji mirė šaukdamasi savo mylimojo Viešpaties Jėzaus Kristaus iki paskutinio atodūsio. Tada buvo atvedė trečiąją seserį Nimfodora. Priešais ją gulėjo nukankintų vyresniųjų seserų kūnai. Frontonas tikėjosi, kad šis vaizdas išgąsdins jauną merginą. Apsimesdamas, kad gailisi jos jaunystės ir grožio, jis meiliai įtikinėjo ją garbinti pagonių dievus, žadėdamas didelį atlygį ir garbę. Šventoji Nimfodora, atmetusi jo kalbas, priėmė vyresniųjų seserų likimą. Ji buvo mirtinai nukankinta geležinių lazdų smūgiais.
Šventųjų kankinių kūnai turėjo būti sudeginti ant laužo, tačiau smarkus lietus užgesino ugnį, o žaibas sudegino Frontoną ir jo tarnus. Krikščionys paėmė seserų kūnus ir garbingai palaidojo prie vadinamųjų „šiltųjų vandenų“ Pitijoje (Bitinijoje). Dalis šventųjų kankinių relikvijų saugoma Atono kalne, Panteleimono vienuolyno Dievo Motinos Globos katedroje, o šventosios Mitrodoros ranka – Šventojo kalno Pantokratoriaus vienuolyne.
