Vyskupas Akepsimas vadovavo krikščionių bažnyčiai Persijos mieste Naesone. Jo kaimenė karštai mylėjo šventąjį už jo asketišką gyvenimą ir nenuilstamą ganytojišką darbą. Tuo metu karalius Saporas įsakė surasti ir nužudyti krikščionių dvasininkus. Vyskupas Akepsimas, tuo metu aštuoniasdešimtmetis senukas, buvo suimtas ir nugabentas į Arbelos miestą, kur buvo atvestas į saulės dievo kunigo Ardacho teismą. Šventasis senolis atsisakė aukoti persų dievams. Už tai jis buvo žiauriai sumuštas ir įkalintas požemyje, kur kitą dieną po žiaurių kankinimų buvo įmesti ir septyniasdešimtmetis kunigas Juozapas bei diakonas Aifalas. Trejus metus šventieji buvo laikomi surakinti, marinami badu ir troškuliu. Karalius Saporas atvyko į ugnies dievo šventyklą netoli Arbelos ir norėjo pamatyti tris šventuosius kankinius. Iškankinti ir nusėti pūliuojančiomis žaizdomis, šventieji pasirodė karaliui ir, jam pareikalavus, vėl tvirtai atsisakė garbinti pagonių dievus, išpažindami savo tikėjimą Kristumi. Šventajam vyskupui buvo nukirsta galva, o kunigas ir diakonas buvo išsiųsti į miestą ir ten užmėtyti akmenimis. Kunigo Juozapo egzekucija truko kelias valandas. Prie egzekucijos vietos buvo pastatyti sargybiniai, kad krikščionys nepaimtų šventojo kankinio kūno. Ketvirtąją naktį per miestą praūžė stiprus uraganas, žaibas užmušė sargybinius, vėjas išbarstė akmenis, o šventojo Juozapo kūnas dingo. Diakonas Aifalas buvo nuvežtas į Patrias kaimą ir ten užmėtytas akmenimis. Krikščionys slapta palaidojo jo kūną, o ant šventojo kapo išaugo medis, kurio vaisiai atnešdavo išgijimą. Šventasis kankinys diakonas Aifalas už Kristaus vardo išpažinimą buvo nužudytas 380 metais.
