Šv. kankinys arkidiakonas Euplas buvo nukankintas 304 metais, valdant imperatoriams Diokletianui (284–305) ir Maksimianui (284–305). Jis gyveno ir tarnavo Sicilijoje, Katanijos mieste. Šv. Euplas visada nešiojosi su savimi šventą Evangeliją ir drąsiai pasakojo pagonims apie Kristų. Kartą, jam skaitant ir aiškinant susirinkusiems Evangeliją, jis buvo suimtas ir atvestas pas miesto valdovą Kalvisianą. Šv. Euplas išpažino save krikščioniu ir pasmerkė stabmeldystę.
Buvo liepta negailestingai kankinti šventąjį. Po to šv. Euplas buvo pasodintas į kalėjimą, kur jis praleido septynias dienas nepertraukiamai melsdamasis. Kalėjime Dievas suteikė jam vandens šaltinį, kad šventasis galėtų numalšinti troškulį. Antrąkart atvestas pas teisėją, jis vėl išpažino tikėjimą Kristumi ir pasmerkė kankintoją nekaltų krikščionių persekiojimu. Teisėjas liepė nurauti jam ausis ir nukirsti galvą. Kai šventasis buvo vedamas į bausmės vietą, jam ant kaklo pakabino Evangeliją. Šv. Euplas paprašė duoti jam laiko pasimelsti ir vėl pradėjo skaityti ir aiškinti miniai šventą Evangeliją. Tada daug pagonių įtikėjo Kristų.
Arkidiakonui buvo nukirsta galva. Krikščionys slaptai paėmė jo relikvijas ir garbingai palaidojo. Iki šiol trijuose Italijos miestose – Katanijoje, Frankaviloje ir Trevize – šis šventasis yra ypatingai gerbiamas ir laikomas šių miestų globėju.
