Šv. kankinys Eusignijus gimė Antiochijoje III a. viduryje. 60 metų jis tarnavo Romos imperatorių Diokletiano, Maksimijano Herkulijo, Konstancijaus Chloro, Konstantino Didžiojo ir jo sūnų kariuomenėse. Šventasis Eusignijus buvo šventojo Bazilisko pašnekovas (minėjimas kovo 16 d.) ir jo kankinystės užrašytojas († apie 308 m.). Konstantino Didžiojo valdymo pradžioje jis tapo žvaigždinio kryžiaus apsireiškimo danguje liudininku, kuris skelbė jo pergalę. Senatvėje šventasis Eusignijus paliko karinę tarnybą ir pasitraukė gyventi į tėvynę. Ten jis leido laiką melsdamasis, pasninkaudamas ir lankydamas Dievo bažnyčias. Taip jis išgyveno iki Julijono Apostato (361-363 m.), siekusio atkurti pagonybę, valdymo. Vieno Antiochijos gyventojas įskundė šventąjį Eusignijų, ir jis, kaip krikščionis, buvo atvestas į imperatoriaus Julijono teismą 362 m. Jis be baimės pasmerkė imperatorių dėl jo atkritimo nuo Kristaus, pateikė jam kaip pavyzdį savo giminaitį šventąjį Konstantiną Didįjį ir smulkiai papasakojo, kaip jam teko būti kryžiaus ženklo pasirodymo danguje liudininku. Julijonas nepagailėjo šventojo Eusignijaus gilios senatvės (nors jam tuo metu buvo 110 metų), ir įsakė jam nukirsti galvą.
