Šventasis kankinys šimtininkas Longinas, romėnų karys, tarnavo Judėjoje pas prokuratorių Poncijų Pilotą. Išganytojo egzekucijos metu Longino vadovaujamas būrys budėjo aplink Golgotą, prie pat Šventojo Kryžiaus. Longinas ir jo kareiviai matė paskutines Viešpaties žemiškojo gyvenimo akimirkas, didingus ir bauginančius ženklus, apreikštus Jo mirties metu. Šie įvykiai sukrėtė kario sielą. Longinas įtikėjo Kristų ir viešai išpažino, kad „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Mt 27, 54). (Pasak Bažnyčios padavimo, Longinas buvo tas karys, kuris ietimi perdūrė nukryžiuotojo Išganytojo šonkaulius, ir ant jo ištryškęs kraujas bei vanduo stebuklingai išgydė jo akys).
Po egzekucijos ir Išganytojo palaidojimo, Longinas su savo būriu budėjo prie Šventojo kapo. Čia kareiviams pasisekė pamatyti Kristaus prisikėlimą. Tačiau žydai juos papirko, kad šie melagingai liudytų, jog Kristaus kūną pavogė Jo mokiniai. Longinas ir du jo bendražygiai nesusiviliojo žydų auksu. Įtikėję į Išganytoją, kareiviai iš apaštalų priėmė Krikštą ir nusprendė palikti tarnybą. Longinas paliko Judėją ir išvyko į savo gimtinę Kapadokiją skelbti apie Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Paskui jį sekė du jo bendražygiai. Tikrųjų didžiųjų Judėjos įvykių liudininkų ugningas žodis sujaudino kapadokiečių širdis ir protus, ir krikščionybė ėmė sparčiai plisti mieste bei aplinkiniuose kaimuose. Sužinoję apie tai, žydų vyresnieji įtikino Pilotą pasiųsti į Kapadokiją kareivių būrį, kad šie nužudytų Longiną ir jo bendražygius. Išsiųstas būrys atvyko į Longino gimtąjį kaimą; buvęs šimtininkas pats išėjo pasitikti kareivių ir nuvedė juos į savo namus pavaišinti. Valgio metu kariai atskleidė savo atvykimo tikslą, nežinodami, kad namo savininkas ir yra tas žmogus, kurio jie ieškojo. Tada Longinas ir jo bendražygiai prisipažino kas esą ir paprašė nustebusių kareivių be jokio sąžinės graužimo atlikti karinio paklusnumo pareigą. Kareiviai norėjo paleisti šventuosius ir net patarė jiems bėgti, tačiau šventieji atsisakė tai padaryti, parodydami tvirtą valią priimti kančias dėl Kristaus. Šventiesiems kankiniams buvo nukirstos galvos, jų kūnai palaidoti ten, kur šventieji jų paprašė, o nukirstos galvos nusiųstos Pilotui. Pilotas įsakė kankinių galvas išmesti į šiukšlyną už miesto sienų. Po kurio laiko viena akla moteris atvyko į Jeruzalę pagarbinti šventenybių. Jai sapne pasirodė šventasis Longinas ir liepė surasti jo galvą bei ją palaidoti. Akla moteris buvo palydėta į sąvartyną. Palietusi kankinio galvą, moteris atgavo regėjimą. Ji dievobaimingai nugabeno šventąją galvą į Kapadokiją ir ten ją palaidojo.
