Šv. Kodratas buvo Atėnų ir Magnezijos vyskupas. Skelbė Dievo žodį Atėnuose ir Magnezijoje (pusiasalis Tesalijos rytinėje dalyje). Jis atvertė į tikrąjį tikėjimą mūsų Išganytoju Kristumi daugelį pagonių. Jo pamokslavimas ir Dievo žodžio skleidimas sukėlė užkietėjusių pagonių neapykantą. Kartą įtūžusi minia užpuolė apaštalą, kad apmėtytų jį akmenimis. Dievo saugomas apaštalas Kodratas liko gyvas, tuomet jis buvo uždarytas į kalėjimą, kuriame mirė iš bado. Jo šventas kūnas buvo palaidotas Magnezijoje.
Apaštalas Kodratas 126 m. po Kr. parašė apologiją krikščionybei apginti. Mūsų laikais iš šios apologijos yra žinoma tik dalis, kurią IV a. buvo pacitavęs istorikas Eusebijus: „Mūsų Išganytojo darbai visuomet buvo akivaizdūs, kadangi jie buvo tikri. Tie, ką Jis pagydė ir prikėlė iš numirusiųjų, buvo matomi ne tik tuo metu, kai jie pagijo ir prisikėlė, bet ir visuomet. Jie gyveno ne tik tuo metu, kai Išganytojas buvo atėjęs ant žemės, bet pakankamai ilgai liko gyvi ir Jam iškeliavus; kai kurie iš jų nugyveno ir iki mūsų laikų“.
Kai šv. Kodratas pateikė šią apologiją imperatoriui Hadrianui (117–138), ji taip paveikė šį krikščionių persekiotoją, kad pastarasis išleido įsaką, nurodantį nieko nenuteisti be įkalčių.
