Šventasis kankinys Jeronas gimė Tianos mieste Didžiojoje Kapadokijoje. Užaugintas pamaldžios motinos, jis buvo klusnus ir geras krikščionis.
Imperatoriai Diokletianas ir Maksimijanas (284-305 m.) pasiuntė į Kapadokiją didelį karinį būrį, vadovaujamą Lizijaus, kad išnaikintų ten plačiai paplitusią krikščionybę ir, taip pat užverbuotų sveikus ir stiprius karius į imperatoriaus kariuomenę. Kartu su kitais kariais, Lizijus įsakė priimti į karinę tarnybą ir Jeroną, kadangi šis pasižymėjo didele fizine jėga ir vikrumu. Tačiau Jeronas griežtai atsisakė tarnauti imperatoriams, kurie persekiojo krikščionis. Kai norėjo jį paimti jėga ir nuvesti pas Lizijų, jis apsiginklavo vėzdu, išvaikė atsiųstus kareivius ir kartu su aštuoniolika bendraminčių pasislėpė oloje. Lizijaus kariams nepavyko užimti olos net šturmu. Paklausęs vieno iš Jerono draugų Kiriako patarimo, Lizijas nutraukė olos apgultį ir pasitraukė. Kiriakas, nuraminęs Jeroną, įtikino jį nesipriešinti valdžiai, ir šis su kitais rekrūtais, lydimas karių, buvo išsiųstas į gretimą Melitinos miestą. Netrukus Jeronas sapne išvydo viziją, kuri išpranašavo jam gresiančią kankinystę. Susirinkusiems Melitinoje kariams Lizijus pasiūlė paaukoti auką pagonių dievams. Jeronas ir 32 paskui jį sekę kariai atsisakė tai daryti, atvirai išpažindami savo tikėjimą Kristumi. Tuomet Lizijus įsakė kankinius sumušti, o Jeronui dar ir nukirsti ranką. Po žiauraus sumušimo kankiniai buvo įmesti į kalėjimą, o kitą rytą jiems buvo nukirstos galvos.
Turtingas ir kilmingas krikščionis, vardu Chrizantijus, nupirko iš Lizijaus šventojo Jerono galvą. Kai persekiojimai baigėsi, toje vietoje, kur buvo įvykdyta egzekucija šventiesiems kankiniams, jis pastatė šventyklą, kurioje ir padėjo šventąją galvą. Visų nužudytų šventųjų kūnus krikščionys slapta palaidojo. Valdant imperatoriui Justinianui, statant šventosios Irenos vardo šventyklą, buvo rastos nesudūlėjusios šventųjų kankinių relikvijos.
