Jaunuolis Nestoras buvo šventojo Demetrijaus Tesalonikiečio mokinys, atėjęs į kalėjimą paklausyti jo pamokymų. Imperatoriaus atvykimo proga Tesalonikuose vyko gladiatorių žaidynės. Vienas vokietis Lėjus, imperatoriaus mėgstamiausias galiūnas, lengvai įveikdavo visus nelaimėlius ir numesdavo juos nuo pakylos ant aštrių iečių. Nestoras, matydamas, kaip Lėjus žudo krikščionis, nutarė susigrumti su juo ir nuėjo pas Demetrijų į kalėjimą prašyti jo maldos ir palaiminimo. Šventasis peržegnojo jį kryžiaus ženklu ir tarė: „Lėjų tu nugalėsi ir pats kentėsi už Kristų!“ Visagalės Dievo galios sustiprintas jaunasis krikščionis, pagonių gėdai, nugalėjo Lėjų ir numetė jį nuo pakylos ant iečių. Sužinojęs, kad Nestoras buvo krikščionis ir šventojo Demetrijaus mokinys, imperatorius įsiuto ir įsakė tuoj pat įvykdyti šventajam mirties bausmę ir nukirsti jam galvą.
