Šv. Ona – Švenčiausiosios Mergelės Marijos motina, Šv. Joakimo žmona. Šventoji Ona buvo kunigo Matano, kilusio iš Levio giminės, duktė, Aarono tolima proanūkė. Jos vyras, šventasis Joakimas, buvo kilęs iš Dovido giminės – iš Judo šeimos. Pagal Dievo pažadą būtent iš Dovydo giminės turėjo kilti Mesijas. Sutuoktiniai gyveno Galilejoje, Nazarete. Kasmet jie dosniai aukodavo Jeruzalės šventyklai, skirdavo pinigų vargšų išlaikymui. Dėl ypatingos Dievo Apvaizdos šventoji pora neturėjo vaikų iki pat senyvo amžiaus. Pora dėl to labai sielojosi, nes žydai laikė nevaisingumą didele nelaime ir Dievo bausme. Šventieji uoliai meldė Dievo, kad Jis leistų jiems susilaukti palikuonių.
Kartą, šventės metu, kai visi tikintieji atnašavo Jeruzalės šventykloje savo aukas, vyriausias kunigas, manydamas, jog bevaikis Joakimas yra Dievo prakeiktas, atsisakė priimti jo auką. Šventasis Joakimas buvo sukrėstas. Jis ištyrė visą dvylikos Izraelio giminių genealogiją ir įsitikino, kad visi dorieji turėjo palikuonių, įskaitant šimtametį Abraomą. Šventasis Joakimas negrįžo namo, iškeliavo dykumon ir ten keturiasdešimt dienų uoliai meldėsi ir pasninkavo, prašydamas Dievo malonės ir karčiomis ašaromis apvalydamas savo gėdą.
Jo žmona, šventoji Ona, laikė save kalta dėl jų negarbės ir pažeminimo. Kartą pamačiusi tarp lauro lapų lizdą su vos išsikalusiais paukščiukais, ji, gailiai pravirkusi, meldė Dievo nutraukti jos nevaisingumą ir padovanoti jai palikuonių, pažadėjo pagimdytą vaiką paaukoti Dievui ir kalbėjo šitaip:
– Vargas man nevaisingai! Matyt, esu nuodėmingiausia tarp visų Izraelio moterų, jeigu sulaukiu tokio pažeminimo. Visi apkabina savo įsčių vaisius, jie turi paguodą – savo vaikus: tik man svetima ši laimė. Vargas man! Visų aukos priimamos Dievo šventykloje, jie pagerbti, nes pagimdė vaikų: tik aš išvaryta iš mano Dievo šventyklos. Vargas man! Į ką esu panaši? Nei tarp dangaus paukščių, nei tarp žemės žvėrių nėra nieko panašaus į mane: juk visi pagimdo palikuonių, idant tie garbintų Dievą, tik aš esu nevaisinga. Net su žeme negaliu savęs palyginti: ji priima sėklas ir jas išaugina ir, subrandindama vaisius, laimina Tave, Dangiškąjį Tėvą: tik aš viena esu nevaisinga visoje žemėje. Vargas man, Dieve, Dieve! Aš viena nuodėmingoji neturiu palikuonių. Tu, kadaise Sarai malonėjęs duoti sūnų Izaoką (Pr 21, 1–8), Tu, kadaise atvėręs Samuelio motinos Onos įsčias (1Sam 1, 20), pažvelk į mane ir išgirsk mano maldavimą. O Galybių Viešpatie! Tu žinai, kaip pažeminami nevaisingi: nutrauk mano sielvartą ir atverk mano įsčias ir mane, nevaisingą, padaryk vasinga, kad mes galėtume pagimdytąjį vaisių atnešti Tau, palaimindami, giedodami ir darniai šlovindami Tavo malonę.
Jai vos ištarus pažado žodžius, pasirodė Angelas ir pranešė, kad jos malda išgirsta ir ji pagimdys dukrą vardu Marija, per Kurią bus palaimintos visos pasaulio giminės. Šventoji Ona, pradžiugusi nuskubėjo į Jeruzalės šventyklą, norėdama padėkoti Dievui ir pakartoti savo įžadą. Šventajam Joakimui dykumoje taip pat pasirodė Angelas, pranešęs džiugią žinią ir liepęs jam keliauti į Jeruzalę.
Jeruzalėje šventoji Ona pastojo ir pagimdė palaimintą Kūdikį – Švenčiausią Mergelę Mariją. Iki trijų metų Švenčiausioji Marija gyveno su tėvais, o paskui buvo iškilmingai išlydėta į Jeruzalės šventyklą, kur buvo auklėjama iki pilnametystės. Netrukus po Švenčiausiosios Mergelės Marijos įvesdinimo į šventyklą mirė aštuoniasdešimtmetis senolis Joakimas. Šventoji Ona mirė po dar dviejų metų, būdama 79 metų, nesulaukusi Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai. Šventųjų sutuoktinių amžius parodo, kad Dukters gimimas buvo įmanomas tik Dieviškosios Apvaizdos dėka. Bažnyčia vadina Joakimą ir Oną Dievo protėviais kadangi jie buvo Jėzaus Kristaus žemiškieji seneliai ir kiekvienos Liturgijos paskutinėje maldoje mes prašome jų pagalbos tikintiesiems.
