Šv. Pimenas Didysis gimė apie 340-uosius metus Egipte. Kartu su dviem broliais Anubijumi (minėjimas birželio 5/18) ir Paisijumi išvyko į Egipto vienuolyną, kur visi trys priėmė vienuolystės įžadus. Vienuolis Pimenas griežtai pasninkavo, uoliai meldėsi ir pasiekė tokių dvasinių aukštumų, kad pasiekė visišką beaistriškumą.
Daugeliui vienuolių šv. Pimenas buvo dvasinis mokytojas ir vadovas. Jie užrašinėjo jo atsakymus, kad ugdytų save ir kitus. Paklaustas, kaip atsikratyti įkyrių piktų minčių, senolis atsakė: „Piktos mintys, įkvėptos mūsų išganymo priešo, kaip kibirkštis gali uždegti žmoguje nuodėmingus troškimus. Šias kibirkštis reikia gesinti vandeniu, t. y. malda ir sielos siekimu priartėti prie Dievo“.
Šv. vienuolis sakė: „Žmogus turi laikytis trijų pagrindinių dalykų: bijoti Dievo, dažnai melstis ir daryti gera žmonėms. Piktumas niekada nesunaikins piktumo; jei kas nors tau padarė bloga, padaryk jam gera, ir tavo gėris nugalės jo piktumą“.
Garsėjęs savo gyvenimo šventumu ir giliomis įžvalgomis mokant kitus, sulaukęs apie 110 metų, Egipto dykumų gyventojas mirė apie 450-uosius metus. Neilgai trukus jis buvo pripažintas šventuoju Dievo tarnu, ir už didelį nuolankumą, kuklumą, teisingumą bei pasiaukojantį tarnavimą Dievui, gavo Didžiojo vardą.
