Šv. pranašas Ezechielis

| Šventųjų Gyvenimai

Ezechielis – vienas iš didžiųjų Senojo Testamento pranašų. Šventasis pranašas gyveno šeštajame amžiuje prieš Kristų. Jis gimė Sario mieste, buvo kilęs iš Levio giminės, kunigas ir kunigo Vuzijo sūnus. Babilono karaliui Nabuchodonosarui II antrą kartą užpuolus Jeruzalę, būdamas 25 metų, Ezechielis kartu su karaliumi Jehojachinu ir daugeliu kitų žydų buvo išvežtas į Babiloną.

 

Būdamas nelaisvėje pranašas Ezechielis gyveno prie Kebaro upės. Ten, 30-aisiais gyvenimo metais, regėjime jam buvo apreikšta žydų tautos ir visos žmonijos ateitis. Pranašas išvydo spindintį debesį, kurio viduryje degė liepsna, o jame – paslaptingus dvasios varomus ratus ir keturis sparnuotus gyvūnus, kurių kiekvienas turi keturis veidus: žmogaus, liūto, veršio ir erelio. Ratų skrytys buvo aukštos ir kėlė baimę, nes visų keturių skrytys aplink buvo pilnos akių. Virš vežimo buvo krištolinis skliautas, o virš skliauto – sostas iš spindinčio safyro. Aukštai viršum sosto pavidalo sėdėjo į žmogų panaši būtybė, o aplink Jį – vaivorykštė (Ez 1, 4-28). 

 

Pagal Bažnyčios tėvų aiškinimą, spindinti „į žmogų panaši būtybė“, sėdinti safyro soste, buvo Dievo Sūnaus įsikūnijimo iš Švenčiausiosios Mergelės Marijos, pasirodžiusios kaip Dievo Sostas, įvaizdis; keturi gyvūnai simbolizavo keturis evangelistus, ratai su daugybe akių – pasaulio dalis su visomis žemės tautomis. Po šio regėjimo šventasis pranašas iš baimės parpuolė ant žemės, bet Dievo balsas liepė jam atsikelti ir tada paskelbė, kad Viešpats siunčia jį pamokslauti Izraelio tautai. Nuo tada prasidėjo Ezechielio pranašiška tarnystė. Babilono nelaisvėje esančiai Izraelio tautai Pranašas Ezechielis paskelbė apie būsimus išbandymus, kurie bus bausmė už paklydimą tikėjime ir atsitraukimą nuo tikrojo Dievo. Pranašas taip pat skelbė, kad jo belaisviams tautiečiams ateis geresni laikai, jie sugrįš iš Babilono vergovės ir Jeruzalėje bus atstatyta šventykla. 

Ypač svarbūs du reikšmingi pranašo regėjimai: šlovinga Viešpaties šventykla ir sausi kaulai slėnyje, kuriems Dievo Dvasia suteikė naują gyvybę. Šventyklos vizija buvo slėpiningas vaizdinys, reiškiantis žmonių giminės išlaisvinimą iš priešo vergystės ir Kristaus Bažnyčios įsteigimą per atpirkimo veiksmą Dievo Sūnaus, įsikūnijusio iš Švenčiausiosios Mergelės Marijos, kurią pranašas vadina „uždarytais vartais“, pro kuriuos praėjo tik Viešpats Dievas (Ez 44, 2). Sausų kaulų slėnyje regėjimas yra visuotinio mirusiųjų prisikėlimo ir naujo amžinojo gyvenimo tų, kurie buvo atpirkti Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtimi ant kryžiaus, vaizdinys (Ez 37, 1-14).

Šventasis pranašas Ezechielis iš Viešpaties buvo gavęs stebuklų darymo dovaną. Jis, kaip ir pranašas Mozė, malda Dievui padalijo Kebaro upės vandenis, ir žydai perplaukė į kitą krantą, išvengdami chaldėjų persekiojimo. Bado metu pranašas prašė Dievo padauginti maisto badaujantiems.

Už tai, kad pasmerkė žydų kunigaikščio stabmeldystę, šventajam Ezechieliui buvo įvykdyta mirties bausmė: pririštas prie laukinių arklių, jis buvo sudraskytas į gabalus. Pamaldūs žydai surinko sudraskytą pranašo kūną ir palaidojo jį Mauru lauke, Abraomo protėvių Šemo ir Arpachsado kape netoli Bagdado. Ezechielio pranašystės užrašytos jo vardu pavadintoje knygoje, kuri įtraukta į Bibliją.

 

Šventasis Demetrijus iš Rostovo atkreipė tikinčiųjų dėmesį į šiuos pranašo Ezekielio knygos žodžius: „jei teisusis nusigręš nuo teisumo ir elgsis nedorai, kai aš suteiksiu jam progą nusidėti, tai jis mirs. Bet jei nedorėlis atgailauja dėl visų savo nuodėmių, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas; jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ o ne grįžtų iš savo kelio ir gyventų? Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio daromomis bjaurastimis, nejaugi jis bus gyvas? Nė vienas jo teisumo darbų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas dėl jo neištikimybės, kuria jis nusikalto, ir dėl nuodėmės, kuria nusidėjo; dėl jų jis mirs (Ez 3, 20; 18, 21-24).