Pranašas Michėjas, šeštasis iš 12 mažųjų pranašų, buvo kilęs iš Judo giminės ir gyveno Morešeto mieste, esančiame į pietus nuo Jeruzalės, todėl jis vadinamas Morešetu. Savo pranašišką tarnystę jis pradėjo apie 778 m. pr. m. e. ir ją vykdė beveik 50 metų valdant žydų karaliams Jotamui, Ahazui ir pamaldžiam teisiajam Hezekijui (721-691 m. pr. m. e., min. rugpjūčio 28 d.). Jis buvo pranašo Izaijo amžininkas. Pranašo Michėjo pasmerkimai ir pranašystės buvo taikomi tiek Judo, tiek Izraelio karalystėms. Jis numatė nelaimes, gresiančias Izraelio karalystei sunaikinti, o Judo karalystei – Asirijos karaliaus Sinacheribo įsiveržimą. Jam priklauso pranašystė apie pasaulio Išganytojo gimimą: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį; jo kilmė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus“ (Mich 5, 1). Pranašo Jeremijo žodžiai (Jer 26, 18-19) rodo, kad žydai bijojo nužudyti pranašą Michėją. Jo relikvijos buvo aptiktos IV a. po Kristaus Gimimo Barafsatijoje pagal apreiškimą Eleutepolio vyskupui Zevinui.
