Šventasis pranašas Ozėjas, Beerio sūnus, buvo kilęs iš Isacharo giminės. Jis gyveno aštuntajame amžiuje (ne vėliau kaip 722 m.) prieš Kristų Izraelio karalystėje ir buvo šventųjų pranašų Izaijo, Michėjo ir Amoso amžininkas.
Tuo metu daugelis jo tėvynainių atkrito nuo tikrojo Dievo ir, pamiršę Jo malones bei stebuklus, garbino stabus. Šventasis pranašas Ozėjas savo išmintingais patarimais sugrąžino juos prie ankstesnio pamaldumo. Smerkdamas Izraelio gyventojų nedorybes, pranašas skelbė jiems dideles nelaimes nuo svetimšalių, jų patekimą į asirų nelaisvę, o paskui atsivertimą į Dievą.
Beveik prieš tūkstantį metų iki Išganytojo atėjimo, šventasis pranašas per Šventąją Dvasią išpranašavo, kad Senojo Testamento aukos nebebus aukojamos ir nebeliks Aarono kunigystės (Oz 3, 5), o tikrasis Dievo pažinimas išplis po visą žemę (Oz 2, 20). Ozėjas taip pat kalbėjo apie Kristų, kad Jis sugrįš iš Egipto (Oz 11, 1; plg. Mt 2, 15), prisikels po trijų dienų (Oz 6, 2; plg. 1 Kor 15, 4) ir nugalės mirtį (Oz 13, 14; plg. 1 Kor 15, 54-55). Šventojo Ozėjo pranašystės yra įtrauktos į Šventojo Rašto knygas.
Pranašo Ozėjo tarnystė tęsėsi daugiau nei 60 metų. Sulaukęs gilios senatvės, visą savo gyvenimą pašventęs Dievo valios vykdymui, Dievo įkvėptas pranašas ramiai mirė ir buvo palaidotas savo žemėje.
