Šventasis pranašas Zacharijas ir šventoji teisioji Elzbieta buvo šventojo pranašo, Viešpaties Jono pirmtako ir Krikštytojo tėvai. Jie buvo kilę iš Aaronų giminės: šventasis Zacharijas, Barachijo sūnus, buvo Jeruzalės šventyklos kunigas, o šventoji Elzbieta buvo šventosios Onos, Švenčiausiosios Mergelės Marijos motinos, sesuo. Teisieji sutuoktiniai, „buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus“ (Lk 1, 5-25), kentėjo dėl nevaisingumo, kuris Senojo Testamento laikais buvo laikomas didele Dievo bausme. Vieną dieną, tarnaudamas šventykloje, šventasis Zacharijas iš angelo gavo žinią, kad jo senyva žmona pagimdys jam sūnų, kuris „ bus didis Viešpaties akyse“ (Lk 1, 15) ir „su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties“ (Lk 1, 17). Zacharijas suabejojo šios pranašystės išsipildymu ir už tikėjimo stoką buvo nubaustas – jis tapo nebyliu iki pranašystės išsipildymo. Kai teisiajai Elzbietai gimė sūnus, ji, Šventosios Dvasios paraginta, paskelbė, kad pavadins vaiką Jonu, nors dar niekas jų šeimoje nebuvo gavęs tokio vardo. Paklaustas kokį vardą duos sūnui teisusis Zacharijas, jis taip pat užrašė Jono vardą ant lentelės. Tuoj pat jam sugrįžo kalbos dovana, jis prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti apie savo sūnų kaip Viešpaties Pirmtaką.
Klastingasis karalius Erodas, iš išminčių išgirdęs apie gimusį Mesiją, nusprendė Betliejuje ir jo apylinkėse išžudyti visus kūdikius iki dvejų metų amžiaus, tikėdamasis, kad tarp jų bus Mesijas. Erodas gerai žinojo apie neįprastą pranašo Jono gimimą ir norėjo jį nužudyti, bijodamas, kad jis yra žydų karalius. Tačiau teisioji Elzbieta su kūdikiu pasislėpė kalnuose. Žudikai visur ieškojo Jono. Teisioji Elzbieta, pamačiusi persekiotojus, su ašaromis akyse meldė Dievą išgelbėjimo, ir tuojau pat kalnai persiskyrė ir paslėpė ją su kūdikiu nuo persekiotojų. Šiomis nelaimės dienomis šventasis Zacharijas Jeruzalės šventykloje labai daug meldėsi. Erodo pasiųsti kareiviai veltui bandė iš jo sužinoti, kur yra jo sūnus. Tada Erodo įsakymu jie nužudė šventąjį pranašą, subadydami jį tarp šventovės ir aukuro (Mt 23, 35). Teisioji Elzbieta mirė praėjus 40 dienų po savo vyro mirties, o šventasis Jonas, saugomas Viešpaties, pasiliko dykumoje iki savo pasirodymo Izraelio tautai dienos.
