Šventasis teisusis Joakimas, Barbatiro sūnus, buvo karaliaus Dovydo palikuonis, kuriam Dievas pažadėjo, kad iš jo palikuonių sėklos gims pasaulio Išganytojas. Teisioji Ona buvo Matano duktė, iš tėvo pusės kilusi iš Levio giminės, o iš motinos pusės – iš Judo giminės. Pora gyveno Galilėjos Nazarete. Jie neturėjo vaikų iki gilios senatvės ir visą gyvenimą dėl to liūdėjo. Jiems teko kęsti panieką ir patyčias, nes tuo metu buvo didelė gėda būti bevaikiais. Tačiau jie niekada nesiskundė, tik karštai meldėsi Dievui, nuolankiai pasitikėdami Jo valia.
Kartą, didelės šventės metu, kunigas Rubenas nepriėmė dovanų, kurias teisusis Joakimas nusinešė į Jeruzalę aukoti Dievui – kunigas manė, kad bevaikis vyras nevertas atnašauti aukų Dievui. Tai labai nuliūdino senolį, ir jis, laikydamas save nuodėmingiausiu iš visų žmonių, pažemintas ir susikrimtęs pasitraukė į dykumą. Jo teisioji žmona Ona, sužinojusi apie pažeminimą, kurį patyrė jos vyras, su didžiule širdgėla pradėjo pasninkauti ir melsti Dievą suteikti jai vaiką. Atsiskyręs dykumoje, pasninkaudamas, teisusis Joakimas taip pat prašė Dievo to paties. Šventosios poros malda buvo išklausyta: angelas jiems abiem pranešė, kad jiems gims duktė, kurią laimins visa žmonija.
Paklusę Dangaus pasiuntinio nurodymui, teisieji Joakimas ir Ona susitiko Jeruzalėje, kur, kaip Dievas buvo pažadėjęs, jiems gimė duktė, vardu Marija. Šventasis Joakimas mirė praėjus keleriems metams po palaimintosios dukters įvedimo į šventyklą, sulaukęs 80 metų. Šventoji Ona mirė sulaukusi 79 metų, praėjus po vyro mirties dvejiems metams, kuriuos ji praleido šventykloje šalia savo Dukros.
„O palaimintieji sutuoktiniai, Joakimai ir Ona! Dėl jūsų įsčių vaisiaus jūs tapote tyri, kaip parašyta: „Jūs pažinsite juos iš vaisių.“ (Mt 7, 16) (iš šv. Jono Damaskiečio pamokslo, skirto Dievo Motinos gimimo šventei).
