Teisusis Eudokimas, kilęs iš Kapadokijos (Mažoji Azija), gyveno 9 amžiuje, valdant imperatoriui Teofiliui (829-842). Jis buvo pamaldžių krikščionių Bazilijaus ir Eudokijos sūnus, kilmingas ir žinomas imperatoriui. Teisus šventojo Eudokimo gyvenimas buvo visiškai pašvęstas Dievui ir savo artimiesiems. Davęs celibato ir skaistybės įžadus, jis vengė kalbėtis su moterimis ir į jas net nežiūrėjo; tik su savo motina, kurią labai gerbė, kalbėdavosi sielai naudingais klausimais. Dėl jo dorybingo gyvenimo, imperatorius paskyrė šventąjį Eudokimą Harsiano regiono valdytoju. Atlikdamas savo, kaip Dievo tarno, pareigas, teisusis Eudokimas vadovavo žmonėms, teisingai ir negriežtai juos teisė, rūpinosi vargšais, našlaičiais ir našlėmis, buvo nuskriaustųjų gynėjas. Jo asmeniniai krikščioniški žygdarbiai, kuriuos jis atliko slapta, buvo žinomi tik Dievui.
Dievui patiko tyras ir doras Eudokimo gyvenimas, ir Viešpats pašaukė jį sulaukusį 33 metų. Gulėdamas mirties patale, šventasis Eudokimas prašė paguldyti jį į karstą tokiais drabužiais, kokiais jį pasitiks mirtis. Tuomet jis išprašė visus lankytojus iš kambario, ir maldavo Viešpaties, kad niekas nematytų jo mirties, kaip niekas nematė jo slaptų žygdarbių jam esant gyvam. Jo namiškiai palaidojo jį taip, kaip jis pats norėjo. Tuoj po teisiojo Eudokimo mirties, prie jo kapo ėmė vykti stebuklai, buvo pagydyta daug ligonių, ir gandas apie tai pasklido labai plačiai.
Po 18 mėnesių, šventojo Eudokimo motina atvyko iš Konstantinopolio, kur po šventojo mirties persikėlė jo tėvai, pagarbinti relikvijų. Ji liepė nuimti akmenį, iškasti žemę, atidaryti karstą, ir visi pamatė šventojo veidą, šviesų kaip gyvo žmogaus, visai nepaliestą irimo. Nuo jo sklido nuostabus kvapas. Karstas su relikvijomis buvo iškeltas iš žemės į viršų. Šventasis buvo aprengtas naujais drabužiais. Motina norėjo išsivežti sūnaus relikvijas į Konstantinopolį, tačiau Charsijos gyventojai neleido išsivežti jiems brangios relikvijos. Tačiau po kurio laiko hierovienuolis Juozapas, gyvenęs ir tarnavęs prie šventojo kapo, vis dėlto išvežė šventojo Eudokimo relikvijas į Konstantinopolį. Ten jos buvo įdėtos į sidabrinį relikvijorių Švenčiausiosios Dievo Motinos bažnyčioje, kurią pastatė teisiojo tėvai.
