Vienuolis Ambraziejus (pasaulyje Aleksandras Michailovičius Grenkovas) gimė 1812 m. lapkričio 23 d. Bolšaja Lipovicos kaime, Tambovo gubernijoje, bažnyčios patarnautojo šeimoje. 1836 m. baigė dvasinę seminariją. 1835 m. sunkiai susirgęs, Aleksandras davė Dievui įžadą pasveikęs eiti į vienuolyną. Jis greitai pasveiko, tačiau įžadą įvykdė ne iš karto.
1839 m. po pokalbio su Tambovo senoliu Hilarionu, Aleksandras atvyko į Optinos dykynę, kur jį priėmė senolis Levas ir apgyvendino jį savo celėje. Mirus senoliui Levui, Aleksandras tapo senolio Makarijaus celės draugu. Su jo palaiminimu, Aleksandras užsiėmė šventųjų teologinių knygų vertimu. Senoliui vadovaujant, išmoko didžiausio dvasinio meno – „vidinės maldos“. 1842 m. jis buvo įšventintas į vienuolius ir pavadintas Ambraziejumi šventojo Ambraziejaus Milaniečio garbei. 1845 m. įšventintas į hierovienuolius, tėvas Ambraziejus sunkiai susirgo ir niekada negalėjo visiškai pasveikti. Iki 1848 m. jo sveikatos būklė buvo tokia prasta, kad jis buvo įšventintas į didžiąją shemą (aukščiausias vienuolio laipsnis, dažnai priimamas prieš mirtį).
Dar senoliui Makarijui esant gyvam, kai kurie broliai su jo palaiminimu, ėmė lankytis pas tėvą Ambraziejų išpažinti jam savo mintis. Po senolio Makarijaus mirties tėvas Ambraziejus tapo brolių dvasiniu vadovu. Tūkstančiai tikinčiųjų ir netikinčiųjų iš visos šalies atvykdavo pas jį patarimo.
Šv. Ambraziejus turėjo aiškiaregystės dovaną, gydė ligonius ir padėjo vargšams. Senolis Ambraziejus įkūrė Kazanės Šamordino moterų vienuolyną.
Šv. vienuolis Ambraziejus mirė 1891 m. spalio 10 d. 1988 metais jis buvo paskelbtas šventuoju. Šiuo metu šventojo relikvijos ilsisi „Švč. Dievo Gimdytojos įvedimo į Šventyklą“ katedroje Optinos vienuolyne.
