Šventasis vienuolis Charitonas Išpažinėjas buvo nukankintas Ikonijoje per vieną iš krikščionių persekiojimų, kuriuos vykdė imperatoriai Galerijus (305-311 m.), Maksimianas (305-313 m.) ir Licinijus (311-324 m.). Kristaus išpažinimo žygdarbiuose jį stiprino ryškus šventosios pirmosios kankinės Teklės (minėjimas rugsėjo 24 d. senuoju stiliumi) pavyzdys – šv. Teklė buvo kilusi iš jo gimtojo miesto, jos atminimą jis ypač giliai gerbė. Šventasis Charitonas drąsiai smerkė pagonių dievus ir tvirtai išpažino tikėjimą į vienintelį tikrąjį Dievą – Išganytoją Kristų. Šventasis išpažinėjas patyrė žiaurius kankinimus, tačiau dėl Dievo Apvaizdos išliko gyvas. Kai persekiojimai liovėsi, šventasis buvo paleistas iš kalėjimo ir visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei Viešpačiui. Keliaudamas į Jeruzalę pagarbinti šventųjų vietų, jis pateko į plėšikų rankas. Jie surišo jį ir įmetė į olą, ketindami nužudyti, o patys nuskubėjo savais reikalais. Laukdamas mirties, šventasis karštai meldėsi, dėkodamas Dievui ir prašydamas, kad Jis įvykdytų jam savo valią. Tuo metu į olą įšliaužė gyvatė ir ėmė gerti vyną iš ten stovėjusio indo, nuodydama jį savo mirtinais nuodais. Grįžę į olą plėšikai išgėrė užnuodyto vyno ir visi iki vieno krito negyvi. Vienuolis Charitonas, dėkodamas Dievui, liko gyventi ir melstis savo stebuklingoje išgelbėjimo vietoje. Jis išdalijo plėšikų pagrobtą auksą vargšams ir vienuolynams, o plėšikų oloje pastatė bažnyčią, aplink kurią ilgainiui susiformavo vienuolynas – garsioji Farano laura Palestinoje. Šv. vienuolis Charitonas pats parengė griežtą savo vienuolyno statutą. Ieškodamas vienumos, vienuolis pasitraukė toliau į dykumą, tačiau ir ten neatstūmė tų, kuriems reikėjo jo dvasinio vedimo, ir įkūrė dar du vienuolynus – Jericho ir Sukijos, vadinamus Senąja Laura. Gyvenimo pabaigoje šv. vienuolis Charitonas gyveno oloje ant kalno netoli Sukijos vienuolyno, tačiau nepaliko vadovavimo pareigų visuose trijose jo įkurtuose vienuolynuose. Pasak tradicijos, vienuolis Charitonas sudarė įšventinimo į vienuolius apeigyną. Vienuolis Charitonas Išpažinėjas mirė sulaukęs garbaus amžiaus ir pagal savo valią buvo palaidotas Farano vienuolyne – bažnyčioje, pastatytoje plėšikų olos vietoje.
