Šventasis gimė Irenopolio mieste Dekagradijoje (dešimties miestų regione, graikiškai – Dekapolyje) pamaldžioje krikščionių šeimoje. Dar jaunystėje jis gerai išmoko Dievo Žodį ir savo protą patikėjo Viešpačiui. Nuvykęs į vienuolyną, gavęs vyresniojo palaiminimą, apsigyveno nuošalioje oloje, esančioje giliame tarpeklyje. Čia vienuolis Grigalius patyrė daug vargų dėl demonų, kurie visais įmanomais būdais jį kurstė ir gundė, mėgindami išvaryti iš savo buveinės. Tačiau jis labai pasitikėjo Viešpačiu ir, pateisindamas savo vardą, buvo budrus, kad priešas net sapnuose negalėjo veikti jo vaizduotės ir minčių.
Vieną naktį jam regėjime pasirodė Viešpaties angelas ir įteikė šventajam liepsnojantį kalaviją, kad jis sunaikintų visą demonų galią ir nukirstų eretišką išmintį iš Bažnyčios, o iš širdies – nuodėmingas aistras. Pasiekęs širdies tyrumą, vienuolis Grigalius turėjo garbės išgirsti angelų giedojimą, šlovinantį Švenčiausiąją Trejybę – tiek daug jis buvo malonus Dievui ir angelams. Norėdamas pasipriešinti ikonoklazmo erezijai, vienuolis Grigalius paliko vienuolyną ir išvyko į Konstantinopolį. Šventasis ir žodžiais, ir darbais išsaugojo stačiatikybės grynumą, apvalė daugelį miestų nuo ikonoklazmo purvo, ragindamas žmones net paaukoti savo gyvybę už šventąsias ikonas. Jo mokiniai buvo Juozapas Giesmių kūrėjas ir šventasis Jonas. Sostinėje jis ir mirė (apie 842 m.). Jo neyrančios relikvijos yra Rumunijoje.
