Šventasis kankinys Autonomas buvo vieno iš Italijos miestų vyskupas. Prasidėjus baisiam, imperatoriaus Diokletiano (284–305) inicijuotam krikščionių persekiojimui, šv. Autonomas paliko Italiją, prisiminęs Evangelijos žodžius: „Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą“ (Mt 10, 23). Jis apsigyveno Bitinijoje, Sorėjos miestelyje dievobaimingo Kornelijaus namuose. Čia šv. Autonomas tęsė savo apaštališką tarnystę: per jį įtikėjo tiek daug stabmeldžių, kad didelei tikinčiųjų bendruomenei prireikė atskiros bažnyčios. Šventasis vyskupas pastatė bažnyčią Arkangelo Mykolo vardu, įšventino į diakonus, o po to ir į kunigus, Kornelijų. Skelbdamas Evangeliją, šv. Autonomas aplankė ir Likaoniją bei Izauriją.
Imperatorius Diokletianas liepė suimti vyskupą Autonomą, tačiau jis pasitraukė į Klaudiopolį. Šventojo gyvenime rašoma taip:
„Šventasis, trokšdamas kuo daugiau žmonių išlaisvinti iš šėtono tamsos ir atvesti juos pas Tikrąjį Dievą, vengė patekti į persekiotojų rankas. Jis pasitraukė į Klaudiopolį, esantį prie Juodosios jūros ir ten sėjo sėklas – Dievo žodį. Tie sėmenys, patekdami į žmonių širdžių derlingą dirvą, atnešė gausių dvasinių vaisių. Padėjęs sutvarkyti naujųjų krikščionių bažnytinį gyvenimą, šv. Autonomas vėl grįžo į Sorėjos miestą“.
Matydamas, kad tikinčiųjų bendruomenė vis gausėja, šv. Autonomas įšventino Kornelijų į vyskupus, o pats iškeliavo į Azijos provinciją, kur taip pat skleidė tikėjimą Tikruoju Dievu. Dievui padedant, jis daugelį išlaisvino nuo žūties, sugriaudamas pagoniškus aukurus ir statydamas žmonių širdyse dvasines šventyklas, idant jose įsikurtų Šventoji Dvasia.
Grįžęs iš ten, jis nuvyko į Limnos miestelį, esantį netoliese Sorėjos ir ten tęsė savo misionierišką tarnystę. Kartą, pagonims švenčiant vieną iš savo švenčių, krikščionys neofitai įsiveržė ten, išmėtė jų stabus bei sugriovė šventyklą, tuo parodydami, kad jų stabai nieko verti, nes neapsigina griaunami ir nešaukia sudaužomi.
Įsiutę pagonys nusprendė atkeršyti ir laukė tam tinkamos progos.
Kartą, kai šv. Autonomas aukojo Liturgiją Sorėjoje, pagonys užpuolė jį šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ir nukankino pačiame altoriuje, visą jį aplieję šventojo krauju. Paskui ant vyskupo kūno jie mėtė akmenis, kuriais jis ir buvo užmuštas. Diakonė Marija ištraukė šventojo kūną ir garbingai palaidojo.
Valdant imperatoriui Konstantinui Didžiajam (306–337), ant šv. Autonomo kapo buvo pastatyta bažnyčia. Daugmaž 430 m. pasenusią bažnyčią išardė vienas kunigas ir, nežinodamas, kad po ja glūdi švenojo relikvijos, perkėlė ją į naują vietą. Praėjus 60 metų, šventos relikvijos buvo atrastos nesuirusios ir toje vietoje pastatyta šv. Autonomo bažnyčia.
