Šventasis Ambraziẽjus (Ambroziẽjus, Ambròzijus, Ambraziẽjus Milaniẽtis; gr. Άγιος Αμβρόσιος, lot. Aurelius Ambrosius, Ambrosius Mediolanensis, rus. Амвро́сий Медиола́нский, Авре́лий Амвро́сий) gimė 340 metais šiaurės Italijos mieste Treveryje (dab. Tryras Vokietijos pietvakariuose), turtingoje ir kilmingoje romėnų šeimoje. Mokėsi Romoje, 370 m. baigęs studijas dirbo teisininku, nuo 370 metų ėjo konsulinio prefekto (valdytojo) patarėjo pareigas, o nuo 373 m. šiaurės Italijos prefektu Emilijos ir Ligūrijos provincijose.
Ligūrijos miestą Medijolaną (dabartinis Milanas) tuo metu krėtė nesutarimai tarp ortodoksinės, stačiatikiškosios krikščionybės šalininkų ir arijonų, nepripažinusių Kristų esant savo esme lygų Dievui Tėvui. Kartą, 374 metais, vykstant vyskupo rinkimams, vyko aršūs ginčai. Ambraziejus atėjo į bažnyčią palaikyti tvarką. Šventojo gyvenimo aprašymuose pastebima, kad staiga pasigirdo kažkoks lyg vaiko balsas: „Ambraziejus – vyskupas!“. Žmonės ir pats imperatorius Valentinijanas II (321-375) tame įžvelgė Dievo pasirinkimą. Ambraziejus, kuris tuo metu dar buvo dar tik katechumenas (besiruošiantis priimti krikštą), mėgino atsisakyti pasiūlymo ir net pabėgo iš Medijolano. Bet galiausiai buvo priverstas sutikti su vienbalsiu išrinkimu, priėmė Krikštą ir per aštuonias dienas perėjo visas Bažnyčios hierarchijos pakopas, o 374 metų lapkričio 30 d. buvo įšventintas vyskupu.
Iš karto po konsekracijos Ambraziejus išdalino visą savo turtą vargšams, ėmėsi uoliai studijuoti Šventąjį Raštą ir Bažnyčios Tėvų raštus, o tik tada įsitraukė į vyskupišką veiklą. Iki gyvenimo pabaigos jis laikėsi neturto įžado, gyvendamas griežtą ir asketišką gyvenimą.
Šventasis Ambraziejus drąsiai kovojo prieš arijonų ereziją, kurią palaikė ir gynė imperatorienė Justina, imperatoriaus Valentinijano II motina. Pergalę prieš arijonizmą įamžino jo sukurtas himnas „Tave, Dieve, garbiname“ (lot. Te Deum laudamus, b.slav. Тебе́, Бо́га, хва́лим), kurį iki šiol gieda stačiatikiai: šia giesme baigiamos padėkos pamaldos, pamaldos po Liturgijos pirmąją Gavėnios savaitę, ji giedama naujametinių pamaldų pabaigoje. Be to, jis atliekamas šventiniuose sakralinės muzikos koncertuose.
Ambraziejus darė didelę įtaką imperatoriams – apie tai liudija ne vienas faktas. Antai, Romos prefektas Kvintas Aurelijus Simmachas ne kartą prašė imperatoriaus Valentinijano II sugražinti 357 m. imperatoriaus Konstancijaus II pašalintą senato (kurijos) pastate buvusį Pergalės altorių (29 m. pr. Kr. įrengė Oktavianas), kurį puošė auksinė deivės Viktorijos statula, bet imperatorius jo neišklausė, nes prieš altoriaus atkūrimą pasisakė ir tam labai priešinosi Medijolano vyskupas Ambraziejus. Valdant imperatoriui Gracijanui (lot. Flavius Gratianus, 359—383) Ambraziejaus pastangomis iš imperatoriaus titulo buvo pašalintas pagoniškas Aukščiausiojo žynio (lot. pontifex maximus) garbės vardas, iš žynių ir stabmeldžių šventyklų buvo atimtas valstybės finansavimas.
Šventasis Ambraziejus parodė ganytojišką tvirtumą, neleisdamas įžengti į bažnyčią imperatoriui Flavijui Teodosijui (347—395) po to, kai šis liepė išžudyti sukilusius prieš jį tesalonikiečius. Kai po šių įvykių Teodosijus norėjo pasimelsti bažnyčioje, Ambraziejus jo neįsileido, apkaltinęs nekaltų piliečių žudymu. „Žmogus, praliejęs tiek kraujo, negali būti Taikos Dievo šventovėje“, – sakė jis imperatoriui. „Ir Dovydas nusidėjo, bet neprarado Dievo gailestingumo“, – bylojo imperatorius. Į tai Ambraziejus atsakė: „Jei bandai būti panašus į Dovydą nusikalsdamas, tai būk į jį panašus ir atgailaudamas“. Vyskupas paskyrė jam atgailos bausmę, kad šis susitaikytų su Dievu ir Bažnyčia. Tik po aštuonerių mėnesių jis atleido imperatoriui. Taip pat šventasis Ambraziejus privertė jį priimti įstatymą, pagal kurį mirties nuosprendžių tvirtinimas butų atidedamas 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo.
Didelę įtaką Ambraziejus padarė ne vienam ano meto asmeniui. Palaimintasis Augustinas (354-430) šventąjį Ambraziejų laikė savo mokytoju ir dvasiniu vadovu. Jis teigė, kad įtikėjo paveiktas jo pamokslų. 387 metais Augustinas priėmė Krikštą – pakrikštijo jį šventasis Ambraziejus. Vėliau Augustinas tapo vyskupu ir vienu didžiausių Vakarų Bažnyčios teologų.
Šventasis Ambraziejus gerbiamas kaip vienas iš didžiųjų Visuotinės Bažnyčios teologų ir Bažnyčios Tėvų, palikęs mus vertingų daug teologinių veikalų – Šventojo Rašto egzegezės, etikos, dogmatikos, katechetikos traktatų. Taip pat jis žinomas kaip liturgistas, bažnytinio giedojimo reformatorius, poetas, bažnytinių himnų autorius. Daugelį giesmių tekstų jis perėmė iš šventojo Efremo Siro (†379) ir Hilarijaus (†367), bet apie 30 giesmių yra jo paties parašytos.
Mirė šventasis Ambraziejus 397 metų balandžio 4 dieną, Didįjį Šeštadienį.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventasis Ambraziejus minimas gruodžio 20 d. (7 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Parengta pagal Stačiatikių Bažnyčios enciklopedinius žinynus
