Šventasis kankinys Onesìmas (gr. Ονήσιμος, lot. Onesimus, rus. Они́сим) – apãštalas iš 70-ies, Efèso (gr. Ἔφεσος, lot. Ephesus; Mažóji Ãzija) ir Bizántijo (gr. Βυζάντιον, lot. Byzantium; miestas prie Bòsforo (vėliau Konstantinòpolis, dab. Stambulas) vyskupas.
Apie apaštalą Onesimą rašoma apaštalo Pauliaus Laiške Filemonui (Fm 1, 10-18), kad jis buvo Filemono, krikščionio iš kilmingos šeimos, vergas, gyvenęs Kolòsų (gr. Κολοσαί, lot. Colossae) mieste pietvakarių Frigijoje (gr. Φρυγίᾱ, lot. Phrȳgia) prie Lìko (gr. Λύκος, lot. Lycus) upės.
Greičiausiai, kažkuo nusikaltęs, Onesimas pabėgo nuo savo šeimininko į Romą, bet ten kaip pabėgęs vergas buvo įkalintas. Kalėjime jis sutiko apaštalą Paulių, kuris buvo laikomas surakintas. Paulius jį mokė ir pakrikštijo. Kalėjime Onesimas apaštalui tarnavo „kaip sūnus“ (Fm 1, 10).
Vėliau Paulius išsiuntė Onesimą atgal pas šeimininką ir, kadangi šis taip pat buvo krikščionis, paragino Filemoną priimti Onesimą ne kaip tarną, bet kaip brolį (Pm 1, 20):
„Aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys, prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau, būdamas surakintas, už Onesimą. Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas [vardas Onesimas reiškia „naudingas“]. Siunčiu tau jį kaip savo širdį. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis vietoj tavęs man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tartum iš prievartos. Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad galėtum jį turėti amžinai jau ne kaip vergą, o daugiau kaip mylimą brolį.“
Be to, laiške apaštalas Paulius prašė Filemono, kad šis atleistų Onesimui (Fm 17, 19):
„Jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane. O jeigu jis yra tau padaręs skriaudą ar turi skolos, įrašyk tai į mano sąskaitą! Aš, Paulius, rašau savo ranka: aš apmokėsiu, – kad nesakyčiau, jog ir pats save esi man skolingas.“
Sulaukęs atleidimo ir gavęs laisvę, Onesimas grįžo į Romą pas Paulių ir uoliai vykdė jam duotus pavedimus.
Apaštalas Paulius jį mini ir Laiške kolosiečiams (Kol 4, 9) ir rašo, kad Onesimas yra „mylimas brolis“, „ištikimas padėjėjas“ ir „bendradarbis Viešpatyje".
Po Pauliaus mirties Onesimas tarnavo apaštalams iki pat pastarųjų mirties ir buvo jų paskirtas vyskupu. Jis skelbė Evangeliją daugelyje šalių ir miestų: Ispãnijoje, karpetanų (gr. καρπετανοι, lot. carpetani; keltų gentis) žemėje, pietvakarių Frìgijos Kolòsuose ir Pãtrose (gr. Πάτραι, lot. Patrae). Jis tapatinamas su Bizántijo (gr. Βυζάντιον, lot. Byzantium) vyskupu Onesimu, esančiu Konstantinopolio Bažnyčios vadovų sąraše ir vyskupavusiu 54-68 metais.
Senatvėje, būdamas garbingo amžiaus, Onesimas buvo paskirtas vyskupu Efeze (po apaštalo Timotiejaus). Kai Ignõtą Antiochiẽtį (gr. Ἰγνάτιος Ἀντιοχείας, lot. Ignatius Antiochensis; †107) vedė į Romą įvykdyti mirties bausmę, vyskupas Onesimas su keliais krikščionimis išėjo jo pasitikti, kaip savo laiške efeziečiams rašo Ignotas. Valdant imperatoriui Trajanui (gr. Μάρκος Ούλπιος Τραϊανός, lot. Marcus Ulpius Traianus; valdė 98-117), šventasis Onesimas buvo suimtas ir atvestas pas eparchą Tertilą (gr. Τέρτιλ) teisti. Jis šventąjį 18 dienų laikė kalėjime, o paskui išsiuntė į Puteolus (gr. Ποτίολοι, lot. Putheolum); arba Dikajarchė́ja [Δῐκαιάρχεια, Dicaearchia]), kur jis buvo įkalintas. Po kurio laiko vyskupas pasikvietė kalinį ir, įsitikinęs, kad šventasis Onesimas vis dar tvirtai laikosi tikėjimo į Kristų, įsakė užmėtyti jį akmenimis, o po to, kalaviju nukirsdino galvą. Kankinio kūną paėmė kažkokia moteris ir jį palaidojo.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje kankinys Onesimas, apaštalas iš 70-ies, minimas vasario 28 dieną (vasario 15 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru); Ökumenisches Heiligenlexikon heiligenlexikon: heiligenlexikon.de; Ορθόδοξος Συναξαριστής.Ημερολόγιοde: saint.gr
