Šventasis Teodotas gimė Mažosios Azijos Galatijoje. Dėl savo išminties ir gerų darbų buvo išrinktas Kirinijos miesto (Kipre) vyskupu ir su meile bei uolumu vadovavo Dievo Bažnyčiai. Per žiaurų imperatoriaus Licínijaus (307–324) vykdytą krikščionių persekiojimą atvirai skelbė Kristų, ragindamas pagonis atsisakyti stabmeldystės ir atsigręžti į tikrąjį Dievą. Kipro vietininkas Savinas įsakė surasti ir atvesdinti vyskupą Teodotą į teismą. Išgirdęs apie šį įsakymą, šventasis nelaukė kareivių, o pats nedelsdamas atvyko pas vietininką ir tarė: „Aš esu tas, kurio ieškai, ir atėjau skelbti Kristų, savo Dievą.“
Savinas įsakė be gailesčio plakti šventąjį, pakabinti ant medžio ir draskyti jo kūną aštriais įrankiais, o vėliau uždaryti į kalėjimą. Po penkių dienų vyskupas Teodotas vėl buvo atvestas pas vietininką, kuris tikėjosi, kad po patirtų kančių jis išsigins Kristaus, bijodamas dar didesnių kentėjimų. Tačiau šventasis nenustojo skelbęs Evangelijos. Kai Savinas ragino jį išsižadėti Kristaus ir pagarbinti stabus, Teodotas atsakė:
„Jei tu žinotum, koks geras yra mano Dievas, į kurį aš dedu savo viltį, ir kaip Jis už trumpalaikes kančias apdovanoja amžinuoju gyvenimu, pats panorėtum dėl Jo kentėti taip, kaip kenčiu aš.“
Tuomet šventąjį paguldė ant geležinių grotų, po kuriomis buvo užkurtas laužas, o vėliau įkalė vinis į jo kojas ir vertė eiti. Daugelis, stebėję kankinio kančias ir sujaudinti jo kantrybės bei Dievo įkvėptų žodžių, įtikėjo į Kristų. Tai sužinojęs, Savinas įsakė nutraukti kankinimus ir vėl įkalinti šventąjį.
Tuo metu imperatorius Konstantinas Didysis suteikė krikščionims tikėjimo laisvę ir kartu su kitais kaliniais išlaisvino ir šventąjį Teodotą. Jis sugrįžo į Kiriniją ir po dvejų metų vyskupavimo ramiai užmigo Viešpatyje – 315 arba apie 326 metais.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventasis kankinys Teodotas Kirinijietis, Kirinijos vyskupas minimas kovo 15 dieną (kovo 2 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal Enciklopediją „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru)
