Šventasis pranašas Agė́jas (Agė́jus, Agãjus, Agãjas; hebr. חַגַּי hagaij, gr. Ἀγγαῖος, lot. Aggaeus, rus. Агге́й) – dešimtasis iš dvylikos mažųjų ir vienas iš paskutiniųjų pranašų. Kilęs iš Levio giminės, pranašavo valdant persų karaliui Darijui I (sen. pers. Dārayavahuš; valdė 522—486 m. prieš Kr.).
Agėjo knyga yra viena trumpiausių Biblijoje, parašyta 520 prieš Kristų.
Persams nugalėjus Babiloniją, iš tremties sugrįžę izraelitai ėmėsi atstatyti 586 prieš Kristų babiloniečių sugriautą Jeruzalės šventyklą, tačiau darbai buvo sustoję. Knygoje raginama užbaigti pradėtus darbus, buvusioji šventykla lyginama su būsimąja, o Jeruzalės valdytojas Zerubabelis, teisėtas Dovydo sosto įpėdinis po Babilono tremties, vaidinęs ypatingą vaidmenį ir atstatant šventyklą, pavadinamas Viešpaties išrinktuoju. Kartu su kitu pranašu Zachariju, Agėjas įrodė būtinumą tęsti darbus (šventykla 515 prieš Kristų buvo atstatyta) ir skelbė, kad šioje šventykloje „laikų pabaigoje“ turįs pasirodyti Mesijas.
Agėjo knygoje rašoma:
Dar valandėlė laiko,
ir aš sudrebinsiu dangus ir žemę,
jūrą ir sausumą.
7 Visas tautas taip sudrebinsiu,
kad visų tautų lobiai suplauks čia;
pripildysiu šiuos Namus šlovės,
sako Galybių Viešpats.
8 Mano yra sidabras
ir mano yra auksas,
tai Galybių Viešpaties žodis.
9 Šių naujųjų Namų šlovė bus didesnė negu senoji,
sako Galybių Viešpats,
šioje vietoje aš dovanosiu taiką,
tai Galybių Viešpaties žodis.“
(Ag 2, 6-10)
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje pranašas Agėjas minimas gruodžio 29 d. (16 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
