Šventasis pranašas Nahùmas (Naùmas, hebr. נחום Náhúm, gr. Ναούμ, lot. Nahum, rus. Нау́м) – vienas iš dvylikos vadinamųjų mažųjų pranašų – buvo kilęs iš Galilėjos, iš Elkošo gyvenvietės (Nah 1,1). Senajame Testamente yra viena knyga, parašyta jo vardu.
Pagrindinė Nahumo knygos tema - pranašystė apie Ninevės griūtį ir žlugimą. Nahumas išpranašavo nelaimes, kurias teisusis Viešpats siųs Ninevei, ir labai gyvai aprašė galutinį bei visišką šio didingo ir stipriai įtvirtinto miesto sunaikinimą. Pranašas Ninevės žūtį laikė bausme už jos nedorybes, pirmiausia už Izraelio karalystės sunaikinimą ir Asirijos karaliaus Sanheribo piktžodžiavimą Jahvei. Taigi Nahumas pakartojo grėsmingą pranašystę, kurią apie Ninevę prieš tai paskelbė pranašas Jona. Jonos pranašystė apie Ninevės žlugimą (Jon 2, 2) nebuvo atšaukta, tik atidėta. Nineviečiai, neilgai atgailavę po Jonos pamokslo, ir matydami, kad pranašystė neišsipildė, vėl grįžo prie savo senųjų nedorų darbų. Taip jie vėl įžeidė ir užrūstino pakantrų Dievą.
Pranašauti Nahumą paskatino šie įvykiai: kai Sanheribo kariuomenė buvo mistiniu būdu sunaikinta prie Jeruzalės sienų, o Sanheribas grasindamas pasitraukė, žydai, nors ir džiaugėsi išsigelbėjimu, bijojo, kad Sanheribas, supykęs dėl nesėkmės, vėl surinks kariuomenę, dar didesnę, ir vėl, kaip grasino, pasirodys prie Jeruzalės sienų. Norėdamas nuraminti ir padrąsinti žydų tautą, pranašas Nahumas paskelbė savo pranašystę, kurioje išpranašavo galutinį Ninevės žlugimą. Šis miestas turėjo pražūti per didžiulį vandens potvynį, o miesto turtai turėjo būti išgrobstyti ir sunaikinti ugnimi.
Visa pranašo Nahumo knyga yra nuoseklus Dievo sprendimo, ištarmės apie Ninevės žlugimą išdėstymas: Ninevė susilauks bausmės už tai, kad iš jos iškilo turintis piktų kėslų prieš Viešpatį (t. y. Sanheribas); Judo karalystei išpranašaujama, kad ji bus išvaduota iš Asirijos jungo. Toliau knygoje aprašoma Ninevės apgultis ir sunaikinimas bei paaiškinama, kad Ninevė nusipelnė tokio likimo dėl stabmeldystės, ypač dėl to, kad ištvirkavimu ir kerais pavergė kitas tautas. Todėl jokiomis priemonėmis ji neišgelbės, o visos tautos džiūgaus, kad atsikratė tokio pikto engėjo.
Pranašo Nahumo veiklos laikotarpis siejamas su antrąja Judėjos karaliaus Hezekijaus (žr. 2 Kr 29,1), valdymo puse, po Izraelio karalystės sunaikinimo. [Manoma, kad Hezekijus valdė apie 716/5 — 687/6 m. prieš Kristaus gimimą].
Apie kitus pranašo gyvenimo įvykius nėra žinoma. Anot tradicijos, jis mirė eidamas 45 metus ir buvo palaidotas gimtojoje žemėje.
Pagal Dmitrijaus Rostoviečio (1651-1709) sudarytą „Šventųjų gyvenimų knygą“ (1684-1705 m., išl. 1689-1705)
