Šventasis Tichonas iš Luchovo, Kostromos stebukladarys (pasaulietinis vardas – Timotiejus) yra priskirtas Lietuvos šventiesiems. Jis gimė Lietuvos kunigaikštystėje ir čia atliko karinę tarnybą. Nenorėdamas tapti unitu (tuo metu stačiatikių kunigai buvo labai stipriai spaudžiami pereiti iš stačiatikių į unitų bažnyčią), 1482 m. jis išvyko iš Lietuvos į Rusiją. Šventasis išdalijo viską, ką turėjo, priėmė vienuolystės įžadus Tichono vardu ir pasitraukė į Kostromos vyskupiją, esančią Luchovo teritorijoje. Tuo metu Lucho miestas buvo atiduotas kunigaikščiui Teodorui Belskiui, su kuriuo vienuolis Tichonas atvyko iš Lietuvos. Ant kranto Kopytovkos vietovėje vienuolis Tichonas pasistatė sau atsiskyrėlio celę. Kai pas jį į dykumą atvyko du vienuoliai – Fotijus ir Gerasimas, vienuolis dėl jų persikėlė už trijų verstų nuo Kopytovkos į patogesnę vietą. Asketai išgyveno iš savo rankų darbų. Vienuolis Tichonas meistriškai perrašinėjo knygas ir buvo geras tekintojas. Būdamas labai nuolankus, jis atsisakė priimti kunigystę, ir vėliau niekada netapo kunigu. Šv. Tichonas mirė 1503 m. birželio 16 d. tokiame dideliame skurde, kad jo mokiniai nežinojo, kaip jį palaidoti. Jų paguodai Suzdalės vyskupas atsiuntė atsiskyrėliui ritinį medžiagos, kuriame jis ir buvo pašarvotas ir užkastas žemėje. Netrukus po jo mirties, vietoje, kur šventasis atliko savo dvasinę askezę, buvo įkurtas vienuolynas šventojo Mikalojaus Stebukladario garbei.
1569 m. prie šventojo vienuolio Tichono kapo prasidėjo ligonių išgyjimai, o jo iškeltos relikvijos pasirodė neirstančiomis. Tačiau hegumenas Konstantinas, kuris jas iškėlė ant žemės, netikėtai apako; atgavęs regėjimą, jis palaidojo šventojo relikvijas žemėje. Nuo to laiko tikintieji pradėjo gerbti šventąjį vienuolį Tichoną. Jo hagiografija su 70 pomirtinių stebuklų aprašymu buvo sudaryta 1649 m.
