Šventasis Prokopijus (Pròkopijas) Dekapolìtas gyveno VIII amžiuje Dekapolio srityje (Mk 7, 31), į rytus nuo Galilėjos ežero. Ten jis ir siekė išganymo, atsidėjęs vienuoliškiems žygdarbiams.
Šventasis Prokopijus kartu su savo bendražygiu šventuoju Bazilijumi ir kitais uoliais stačiatikiais drąsiai priešinosi tuo metu kilusiai ikonoklazmo erezijai. Imperatoriaus Leono III Isauro (716–741) įsakymu, šventasis Prokopijus buvo suimtas, žiauriai nuplaktas rimbais ir įmestas į kalėjimą. Ten, kartu su šventuoju Bazilijumi, jis buvo kankinamas iki pat rūsčiojo imperatoriaus mirties, po kurios abu šventieji išpažinėjai buvo paleisti į laisvę.
Likusį gyvenimą šventasis Prokopijus praleido taikiai, atlikdamas vienuoliškus žygdarbius, daugelį mokydamas dorybės ir išganymo kelio. Mirė sulaukęs gilios senatvės, apie 750 metus.
Pagal Enciklopediją „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru)
