Vyskupas Eustãchijus Didỹsis (Eustãfijus; Eustãchijus Antijochiẽtis, Eustãchijus Berojiẽtis; gr. Ευστάθιος Αντιοχείας, Ευστάθιος ο Μέγας, lot. Eustathius Antiochenus, Eustathius Magnus, lot. Евстафий Антиохийский, Евстафий Великий) – vienas iš IV amžiaus Bažnyčios Tėvų, visą gyvenimą ryžtingai kovojęs su arijonizmu; Antijòchijos bažnyčios vyskupas (Sìrijos Antijòchija).
Gimė Mažosios Azijos pietuose, Pamfìlijos (gr. Παμφῡλίᾱ, lot. Pamphȳlia) Sìdės (gr. Σίδη, lot. Sīda) mieste III amžiaus antroje pusėje. Jo gyvenimo aprašymuose pabrėžiama, kad anksti pelnė žmonių meilę, jų pagarbą, tad I Susirinkimo (325) Tėvai, paprašius tikintiesiems, paskyrė jį Antijòchijos Beròjos (gr. Βέροια, lot. Beroea) vyskupu.
Vyskupas Eustachijus buvo visapusiškai išsilavinęs teologas, itin gerai išmanė ir pasaulietinius mokslus.
Kai Rytuose pradėjo plisti arijonizmas, Eustatijus ryžtingai – žodžiu ir plunksna – stojo į kovą už ortodoksiškojo stačiatikių tikėjimo grynumą. 325 metais imperatorius Konstantinas Didysis (gr. Κωνσταντίνος Α', Μέγας Κωνσταντίνος, lot. Constantinus I, Magnus; valdė 306-†337) sušaukė I Visuotinį Susirinkimą. Pirmuoju šio Susirinkimo pirmininku buvo Eustachijus Antijochietis. Susirinkimas pasmerkė Aleksandrijos teologo kunigo Arijaus (gr. Άρειος, lot. Arius; †336) mokymą, kuris neigė Trejybės dogmą ir Kristaus dieviškumą, suformulavo ir priėmė Tikėjimo Išpažinimą. „Įkyrųjį Arijų“, kaip jį vadino šventasis Eustatijus, nenorėjusį atsisakyti savo klaidų, taip pat jo šalininkus, Susirinkimas ekskomunikavo, atskyrė nuo Bažnyčios.
Tačiau tarp vyskupų, pasirašiusių Nikėjos Tikėjimo Išpažinimą, buvo tokių, kurie pritarė Arijaus erezijai ir pasirašė Susirinkimo aktus ne iš įsitikinimo, bet bijodami ekskomunikos. Po Susirinkimo prasidėjo jų intrigos prieš vyskupą Eustachijų. Gudrumu jie pasiekė, kad Eustachijus sutiktų Antijochijoje sušaukti vietinį Susirinkimą (įvyko 327-330). Susirinkime Eustachijus buvo kaltinamas, kad sulaužė skaistumo įžadą, kad kalbėdamas mąsto remdamasis ne Nikėjos Susirinkimo, o eretiškais Ptolemajìdės (gr. Πτολεμᾱΐς, lot. Ptolomāis) vyskupo Sabelijaus (gr. Σαβέλλιος, lot. Sabellius) samprotavimais. Be to, Susirinkimo nariai pasmerkė jį už tai, kad jis neva įžeidęs imperatorę Eleną, imperatoriaus Konstantino motiną. Vyskupas buvo pašalintas iš užimamų pareigų ir ištremtas į šiaurę – Trãkiją (gr. Θρᾴκη, lok. Thrācia). Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kaltinimai neteisingi. Deja, tuo metu Konstantinas Didysis jau buvo miręs, o sostą užėmė sūnus Konstantinas, kuris pritarė Arijaus pažiūroms ir palaikė arijonų vyskupus.
Vyskupas Eustachijus ir tremtyje tęsė savo kovą už stačiatikybės principų grynumą. Mirė tremtyje Filipuose arba Trajanopolio mieste 336, arba 337 metais. 482 metais šventojo Eustachijaus relikvijos buvo perkeltos iš Filipų į Antijochiją.
Eustachijų labai gerbė didieji IV amžiaus tėvai – Bazilijus Didysis (gr. Βασίλειος ο Μέγας, lot. Basilius Magnus; †379), Jonas Auksaburnis (gr. Ἰωάννης ὁ Χρυσόστομος, lot. Ioannes Chrysostomus; †407), Atanazas Didysis (gr. Ἀθανάσιος ὁ Μέγας, lot. Athanasius Magnus; †373), Epifanijus Kiprietis, Jeronimas. Bažnyčios istorikas, teologas vyskupas Teodoretas (gr. Θεοδώρητος ὁ Κύρου, lot. Theodoretus; †458/466) Eustachijų vadino Bažnyčios ir pamaldumo stulpu, prilygstančiu šventajam Atanazui Didžiajam ir kitiems vyskupams, pagrindiniams stačiatikybės gynėjams.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje vyskupas Eustachijus Didysis Antijochietis minimas kovo 6 dieną (vasario 21 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru); Ökumenisches Heiligenlexikon heiligenlexikon: heiligenlexikon.de; Ορθόδοξος Συναξαριστής.Ημερολόγιοde: saint.gr
