Šventasis Kirìlas, Jerùzalės arkivyskupas gimė Jeruzalėje 315 m., buvo auklėjamas griežtoje krikščioniškoje dievobaimingoje dvasioje. Sulaukęs pilnametystės, tapo vienuoliu, o 346 m. buvo įšventintas į kunigus. 350 metais, po arkivyskupo Maksimo mirties, jis tapo jo įpėdiniu Jeruzalės soste.
Būdamas Jeruzalės patriarchu, šventasis Kirilas uoliai kovojo prieš Arijaus ir Makedonijaus erezijas. Dėl to jis susilaukė arijonų vyskupų neapykantos, kurių pastangomis jis buvo nušalintas ir ištremtas iš Jeruzalės.
351 metais, per Sekmines, apie trečią valandą dienos Jeruzalėje apsireiškė stebuklingas ženklas: danguje pasirodė Garbingasis Kryžius, spindintis akinančia šviesa. Jis driekėsi nuo Golgotos iki Alyvų kalno. Šventasis Kirilas pranešė apie šį ženklą arijonų imperatoriui Konstancijui (351–363), tikėdamasis atversti jį į tikrojo tikėjimo tiesą.
Eretikas Akakijus, buvęs Cezarėjos metropolitas ir nušalintas Sardikos Susirinkimo, pasinaudojo imperatoriaus parama, kad išvytų šventąjį Kirilą. Kai Jeruzalėje kilo didelis badas, šventasis Kirilas atidavė visą savo turtą labdarai. Kadangi badas ilgai nesibaigė, jis pradėjo pardavinėti bažnytinius daiktus ir už gautus pinigus pirko kviečius alkstantiems. Priešai paskleidė gandą, neva kažkas mieste matė moterį, šokančią apsirengusią šventais drabužiais. Šis gandas tapo pretekstu, kuriuo pasinaudoję eretikai jį jėga išvijo iš Jeruzalės.
Šventasis Kirilas rado prieglobstį pas vyskupą Silvaną Tarse. Po to Selevkijoje buvo surengtas vietinis Susirinkimas, į kurį susirinko apie 150 vyskupų. Tarp jų buvo ir šventasis Kirilas. Metropolitas Akakijus bandė neleisti jam dalyvauti susirinkime, tačiau vyskupai nesutiko. Tuomet Akakijus paliko Susirinkimą ir apšmeižė tiek Susirinkimą, tiek šventąjį Kirilą prieš imperatorių ir arijonų patriarchą Eudoksijų, dėl ko šventasis Kirilas buvo įkalintas.
Kai į valdžią atėjo imperatorius Julijonas Apostatà (361–363), jis, apsimesdamas dievobaimingu, panaikino visas Konstancijaus sankcijas prieš ortodoksus. Šventasis Kirilas grįžo pas savo kaimenę. Tačiau, įsitvirtinęs soste, Julijonas viešai išsižadėjo Kristaus. Jis leido žydams atstatyti romėnų sugriautą Jeruzalės šventyklą ir net skyrė dalį valstybės lėšų jos statybai. Šventasis Kirilas pranašavo, kad Kristaus žodžiai apie šventyklos sunaikinimą (Lk 21, 6) neišvengiamai išsipildys, o bedieviškas Julijono sumanymas žlugs.
Vieną naktį įvyko toks stiprus žemės drebėjimas, kad net išlikę senovinės Saliamono šventyklos pamatai buvo pajudinti iš vietos, o naujai pastatytos sienos sugriuvo ir virto dulkėmis. Kai žydai vėl bandė atnaujinti statybas, iš dangaus nusileido ugnis ir sunaikino jų darbo įrankius. Visi buvo apimti didžiulės baimės. Kitą naktį ant žydų drabužių pasirodė kryžiaus ženklas, kurio jie negalėjo pašalinti jokiomis priemonėmis.
Po šio dangiško patvirtinimo, šventojo Kirilo pranašystės vėl buvo atmestos, o Jeruzalės vyskupo sostą užėmė šventasis Kiriakas. Tačiau jis netrukus tapo kankiniu († 363, minimas lapkričio 10 d.).
Po imperatoriaus Julijono žūties šventasis Kirilas vėl sugrįžo į savo sostą, tačiau imperatoriaus Valento (364–378) valdymo laikotarpiu jis buvo trečią kartą ištremtas. Tik šventojo teisėto karaliaus Teodosijaus Didžiojo (379–395) valdymo laikais jis galutinai grįžo į savo arkivyskupystę. 381 m. šventasis Kirilas dalyvavo II Visuotiniame Susirinkime, kuris pasmerkė Makedonijaus ereziją ir patvirtino Nikėjos-Konstantinopolio Tikėjimo išpažinimą.
Iš šventojo Kirilo raštų labiausiai žinomos 23 pamokos (18 katechezės besiruošiantiems Krikštui ir 5 – naujakrikštėms) bei dvi homilijos evangelinėmis temomis: „Apie paralyžiuotąjį“ ir „Apie vandens pavertimą vynu Kanoje“.
Katechetinėse pamokose išsamiai aiškinama Tikėjimo išpažinimo prasmė. Šventasis Kirilas ragino kiekvieną krikščionį įrašyti Tikėjimo išpažinimą „į savo širdies plokštes“. „Tikėjimo tiesos, – mokė šventasis Kirilas, – nėra žmonių išgalvotos, bet surinktos iš viso Šventojo Rašto ir sudėtos į vieną tikėjimo mokymą. Kaip garstyčios sėkla mažame grūdelyje talpina daugybę šakų, taip ir tikėjimas keliuose sakiniuose aprėpia visą Senosios ir Naujosios Sandoros pamaldumo mokymą“.
Šventasis Kirilas mirė 386 m. Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventasis Šventasis Kirìlas minimas kovo 31 dieną ir kovo 18 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių.
Pagal: Enciklopedija „Azbyka veri“ (Энц. „АЗБУКА ВЕРЫ“: azbyka.ru) ir Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info
