Šventieji apaštalai iš 70-ies Andronikas (†~58) bei jo bendražygė Junija (Ròmos Impèrija) († 58?; I a.)

| Šventųjų Gyvenimai

Apãštalai ìš 70-ies Andrònikas (gr. Ἀνδρόνῑκος, lot. Andronīcus, rus. Андро́ник, Андрони́к), Panònijos (gr. Παννονίᾱ, lot. Pannonia) Sìrmijo (gr. Σίρμιον, lot. Sirmium) vyskupas, ir Jùnija (gr. Ἰουνία, lot. Iunia, rus. Ю́ния, Иуния), jo bendražygė ir sutuoktinė (sesuo?, dukra?), kartais tapatinama su mirneše, Èrodo príevaizdo Chū̃zo žmona Joanà (gr. Ἰωάννα γυνὴ Χουζᾶ, lot. Ioanna uxor Chuza; Lk 8, 3) – pirmųjų krikščionybės amžiaus šventieji.

Andronikas ir Junija buvo apaštalo Pauliaus tautiečiai (ir giminaičiai), kalinti drauge su Pauliumi, pirmiau už jį ,,prisidėję prie Kristaus“, ,,didžiai gerbiami apaštalų draugėje“ (Rom 16, 7), nukentėję nuo pagonių Panònijoje, galbūt valdant Tibèrijui Kláudijui Nerònui (gr. Τιβέριος Κλαύδιος Νέρων, lot. Tiberius Claudius Nero; valdė 54-68). 

Šių šventųjų paštalų iš 70-ies palaikai apie 607-610 metus buvo rasti palaidoti Konstantinòpolyje (gr. Κωνσταντῑνούπολις, lot. Cōnstantīnopolis) prie Šveñtojo Eugènijaus vartų. 

Apie šventųjų relikvijas sužinota pačioje VII amžiaus pradžioje, kai Konstantinopolio, iki 324 metų vadinto Bizántijumi (gr. Βυζάντιον, lot. Byzantium), patriarchu buvo Tomas (gr. Πατριάρχης Θωμάς, lot. Patriarcha Thomas; 607-† 610). 

Kartą jis iš miestiečių išgirdo, kad netoli vieno miesto bokšto (Konstantinopolį iš visų pusių supo gynybinė siena su daugybe bokštų), vadinamo Eugenijaus bokštu (gr. καλούμενο [ἁγίου] Εὐγενίου), vyksta kažkokie paslaptingi dalykai. Buvo pasakojama, kad ligoniai, praeidami pro jį, pasijunta geriau, kad laukiniai gyvūnai niekada šios vietos neapleidžia, tarsi ji būtų kažkuo ypatinga, o kai kurie žmonės šioje vietoje girdi angelišką giedojimą. Taigi patriarchas, nutaręs išsiaiškinti, kas ten yra, nutarė atlikti „archeologinius tyrimus“.

Pradėjus kasinėti vienoje pasirinktoje Eugenijaus bokšto teritorijos vietoje, buvo, gana greitai, aptikta palaidojimų, vyrų ir moterų, kaip paaiškėjo – šventųjų, palaikų. Niekas nežinojo nei palaidotųjų vardų, nei luomo, tačiau rodėsi akivaizdu, kad palaikai čia buvo perkelti vykstant kažkokiems persekiojimams ar sukrėtimams, siekiant apsaugoti palaikus nuo vandalizmo ir išniekinimo. Tų šventųjų vardų iki šiol nežinome. Todėl Bažnyčios kalendoriuje jie vadinami paprastai – Šventaisiais kankiniais, kurie prie Eugenijaus vartų, arba „Eugenijaus kankiniais".

Nepaisant to, kad kankiniai buvo visiškai nežinomi, jų šventieji palaikai buvo iškilmingai perkelti į vieną iš Konstantinopolio šventovių. 

Praėjus daugybei metų, vienam kaligrafui, vardu Mikalojus (gr. Νῑκόλαος, lot. Nicolaus), buvo apreikšta, kad tarp relikvijų yra ir šventojo apaštalo iš 70-ųjų Androniko bei jo žmonos ir ištikimos pagalbininkės Junijos relikvijos.

Šventasis apaštalas iš 70-ies apaštalas Andronikas mirė 58-aisiais metais, o šventoji Junija, kurią senieji šaltiniai kartais vadina „Kristaus apaštalu iš 70-ies“, mirė maždaug tuo pačiu metu. Abu jie buvo apaštalo Pauliaus bendražygiai, netgi tam tikrą laiką, kai Paulius buvo suimtas, kartu su juo kalėjo. Paulius juos mini Laiške romiečiams: „Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano tautiečius, kalėjusius su manimi; jie didžiai gerbiami apaštalų draugėje ir pirmiau už mane prisidėjo prie Kristaus". Tai yra, Andronikas ir Junija tapo krikščionimis anksčiau už Paulių. Tad galima numanyti, kad prie Eugenijaus bokšto greičiausiai buvo paslėpti kažkokių labai žymių praėjusių laikų šventųjų, kankinių, galbūt kokių nors šventų vienuolių ar vyskupų relikvijos. Prie jų vyko ir vyksta daugybė stebuklų, išgijimų.

XII amžiuje imperatorius Andronikas I Komninas (gr. Ανδρόνικος Α’ Κομνηνός, lot. Andronicus I Comnenus; valdė 1183-1185) rastų relikvijų pagerbimo vietoje pastatė nuostabią šventovę.

Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventasis Andronikas minimas gegužės 17 d., liepos 30 d., vasario 22 d. (pagal senąjį, Julijaus kalendorių), o jo bendražygė Junija – gegužės 17 d., vasario 22 d. (pagal senąjį, Julijaus kalendorių). Šventieji kankiniai, rasti prie Eugenijaus vartų, minimi vasario 22 d. kovo 7 dieną (kovo 7 dieną pagal naująjį kalendorių).

 

Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru); Ökumenisches Heiligenlexikon heiligenlexikon: heiligenlexikon.de; Ορθόδοξος Συναξαριστής.Ημερολόγιοde: saint.gr